Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienį keliaus Uteną, kur susitiks su Žydrūno Urbono vadovaujama „Juventus“ ekipa. Prieš šią išvyką oficiali klubo interneto svetainė „bcvilnius.lt“ susėdo pasikalbėti su 38-erių Mindaugu Lukauskiu apie pasiruošimą bei triumfą KMT tritaškių konkurse, atkaklius gatvės krepšinio mačus treniruotėse bei įvardino du stipriausius vilniečių ginklus šį sezoną.

M.Lukauskis KMT savaitgalio metu dalyvavo snaiperio konkurse, kuriame dvidešimties taškų nesumetė tik pirmame etape. Pastarajame surinkęs 17 taškų, 38-ierų snaiperis pataikė po 22 kituose dviejuose etapuose ir iškovojo pagrindinį varžybų prizą.

– Žinome, kad ruošėtės KMT tritaškių konkursui, kurį laimėjote. Kiek jam rengėtės ir koks svarbus Jums toks individualus prizas?

– Pasiruošti man padėjo trenerio asistentas Alberto Blanco, o su stovais treniravomės kokius 5-6 kartus. Tačiau nemanau, kad tai turėjo labai daug reikšmės. Galbūt tik labiau norėjome pasitikrinti laiką, o visa kita norint laimėti yra psichologiniai dalykai. Viena yra mesti kartu su treneriu tuščioje salėje, o kita – prie pilnos arenos sirgalių. Visai kitas jausmas.

Pats laimėjimas yra tikrai malonus. Žinau nemažai žaidėjų, kurie daugelį metų dalyvauja ir siekia šio trofėjaus, bet jiems taip ir nepavyko. Džiaugiuosi, kad šis prizas papildė mano kuklią trofėjų kolekciją.

– Konkursas prasidėjo keletu netaiklų metimų. Kaip pavyko pralaužti ledus?

– Pradžia buvo sunkesnė, nes apšilome šalia esančioje mažoje salėje ir tuomet turėjome nemažai laukti dėl vykstančių komandų apdovanojimų. Žinoma, gavome šiek tiek prasimėtyti ir į pagrindinį krepšį, tačiau laukdamas savo eilės bendravau su varžovais, o tai vėl šiek tiek išmuša iš ritmo. Metant pirmus metimus dar būni sustingęs, o aplinkiniai švilpia bei rėkia.

Su Alberto treniruodamiesi skaičiavome, kad 17-19 taškų užteks pasiekti kitam etapui.

– Kaip praleidote FIBA dviejų savaičių langą?

– Pusę komandos „išgriuvo“ dėl viruso ar traumų, o sirgau ir pats. Treniruotėse labai daug su tiek žmonių negalėjome nuveikti, todėl dažnai žaisdavome paprastą gatvės krepšinį. Per FIBA langą kiek atitolome nuo to klasikinio „penki prieš penkis“ krepšinio ir pažaidėme kitaip.

– Kaip praeityje kieme su draugais?

– Galima ir taip sakyti. Tik čia truputėlį grubiau ir gal daugiau emocijų.

– Kadangi užsiminėte, ar svarbu krepšininkams laimėti tokius mačus?

– Tai žinoma svarbu. Būna, kad pralaimėjusi komanda sulaukia kažkokios nuobaudos, todėl tikrai nesinori pralaimėti. Stengiamės išvengti papildomų atsispaudimų ar atsilenkimų (šypsosi).

Štai dabar dažniausiai žaidėme aukštaūgiai prieš mažesnius, todėl automatiškai atsiranda didesnė motyvacija, nes iššūkis laimėti – nemažas. Tikrai labai smagu.

– Tai kas laimėjo?

– Maži. Mums padėjo tolimi metimai. Žinoma, nelaimėjome kiekvieno mačo, bet manau, kad bendrai paėmus daugiau pergalių iškovojome mes. 

– Šiandien komandos laukia kelionė į Uteną. Kokios nuotaikos prieš mačą su „Juventus“?

– Utena ypač gerai žaidžia namuose. Tikrai nebus lengvos rungtynės, o joms ruošiamės visą savaitę. Važiuojame kautis ir nugalėti.

– Kaip manote, kokios šį sezoną yra stipriosios „Lietuvos ryto“ komandos pusės?

– Turime labai daug gerų metikų beveik visose pozicijose. Galbūt rečiau tritaškius meta tik M.Echodas ir E.Mockevičius, o visi kiti gali pataikyti.

Taip pat agresyvumas. Treneris šiemet jo labai reikalauja, nes žaidimas greitas, o rotacija didelė. 

– Kiek svarbus yra fanų palaikymas išvykų metu?

– Nesvarbu, išvykoje ar namuose – fanų palaikymas komandai yra labai svarbus. Net užsienyje visuomet matome savo ekipos sirgalius tribūnose. Jie yra mūsų šeštasis žaidėjas.

Sužaidę mačą Utenoje, Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai sugrįš į Vilniaus „Siemens“ areną vieninteliam kovo mėnesio mačui namuose. Kovo 18 dieną vilniečiai priims Klaipėdos „Neptūną“.