LKL akademija, siekdama šviesti krepšinio visuomenę apie klubo „Nevėžis“ istoriją – spalvingiausius įvykius, didžiausius laimėjimus – vysto rubriką „Šią dieną prieš daug metų“, kurioje tuo metu žaidę krepšininkai bei dirbę treneriai atskleis įsimintiniausius praeities epizodus. Dabar R. Paulauskas yra LKL ekspertas, besidalijantis savo įžvalgomis per televizijoje transliuojamas rungtynes.

LKL.lt perspausdina „Nevėžio“ klubo tinklalapyje publikuotą straipsnį apie buvusį „Nevėžio“ trenerį Rūtenį Paulauską – šią publikaciją parengė LKL akademijos studentas Vaidotas Kazlauskas.

2002-ieji metai Kėdainių „Nevėžio“ klubui ypatingi – būtent tada komanda triumfavo antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje LKAL (dabartinė NKL) ir iškovojo kelialapį į aukščiausią šalies divizioną.

Tiesa, ten kelias nebuvo rožėmis klotas – sezonas prasidėjo devyniais pralaimėjimais iš eilės ir komandos vadovybė ėmėsi permainų.

Buvo atsisveikinta su komandą į LKL atvedusiu treneriu Sauliumi Gaurilčiku ir į jo vietą pakviestas dar visai neseniai Maskvos CSKA dirbęs Rūtenis Paulauskas.

„Tais laikais didelio kontakto tiesiogiai su komandų vadovais tarsi ir nebuvo – jie kreipdavosi į LKL, kad šie padėtų komandai rasti naują strategą, – atskleidė R. Paulauskas. – Aš buvau neseniai grįžęs iš Rusijos, gavau LKL skambutį su jų prašymu ir kurį laiką pagalvojęs nusprendžiau sutikti.“

Paklaustas apie tai, kokie tikslai komandai buvo keliami pirmajame sezone, pašnekovas šypteli.

„Didelių tikslų kelti nebuvo prasmės – didelė dalis komandos dar prieš metus žaidė ir treniravosi vos kelis kartus per savaitę, tad esminis uždavinys buvo iškovoti tą pirmą pergalę. Tiesa, jos dar teko kurį laiką palaukti, tačiau galų gale ją iškovoti pavyko.“

Iš viso tame sezone LKL debiutantams laimėti pavyko tik šešis kartus per trisdešimt šešerias rungtynes. Buvo užimta paskutinė, dešimtoji vieta ir norint likti aukščiausiame divizione kėdainiškiams reikėjo laimėti pereinamąsias rungtynes su LKAL nugalėtojais.

Tai „Nevėžis“ padarė ir išsaugojo savo pozicijas.

Nors pirmajame R. Paulausko sezone ekipos rezultatai nebuvo labai geri, tačiau pats pašnekovas teigė, jog didelių diskusijų su komandos vadovais dėl jo ateities nekilo – jie norėjo bendradarbiauti ir toliau.

„Tiek aš, tiek ir komandos vadovybė matėme, jog yra einama teisinga linkme. Kitame sezone pradėjome labiau bendradarbiauti su Kauno „Žalgiriu“, kurie ieškojo komandų, kuriose galėtų tobulėti jaunieji jų krepšininkai.“

Ir sezonas išties buvo geresnis – komanda iškovojo 12 pergalių, dešimties komandų rikiuotėje užėmė aštuntąją vietą ir pirmą kartą pateko į atkrintamąsias varžybas.

Nors ten didelių kalnų nenuvertė ir pralaimėjo jau pirmame etape, tačiau buvo pasidėti geri pamatai ateičiai.

Ateičiai, kurioje R. Paulausko nebebuvo.

„Po 2003-2004 metų sezono gavau pasiūlymą iš Vilniaus – prisijungti pasiūlė tuometis „Lietuvos rytas“. Daug abejonių nekilo – jaučiausi, kad Kėdainiuose padariau, ką galėjau, taip pat norėjosi grįžti į sostinę.

Tiesa, viskas įvyko neskausmingai – ekipos vadovai suprato mano ambicijas ir palinkėjo didelės sėkmės. Aš taip pat mielai jiems padėjau ir naujo trenerio paieškose.

Kai jie išsirinko Gintarą Leonavičių, ne kartą su juo kalbėjau apie komandą, kuo ji yra ypatinga, kaip bendrauti su žaidėjais, taip pat atsakiau į ne vieną iškilusį klausimą. Tad tarsi ir prisidėjau prie naujojo trenerio integracijos.“

Paklaustas apie įsimintinus epizodus būnant „Nevėžio“ dalimi R. Paulauskas trumpam susimąstė, tačiau greitai rado atsakymą.

„Kareiviai. Tuomet dar žaidėme senojoje Kėdainių sporto salėje ir į kažkurias komandos rungtynes mūsų palaikyti atvyko didelis karių būrys su savo būgnais ir šūksniais. Garsas ir atmosfera toje nedidelėje salėje tuomet buvo kažkas ypatingo.

Pamenu, jog po tų rungtynių kuopos vadas pats pradėjo nuolat teirautis komandos vadovų, kada gi vėl žaisime rungtynes Kėdainiuose, nes, matyt, ir jiems patiems patiko būti to renginio dalimi.“

Kalbėdamas apie Kėdainiuose įgautas patirtis pašnekovas teigė, jog gavo progą grįžti į Lietuvą ir po tam tikros pertraukos Rusijoje pradėti darbuotis čia.

„Kai dirbi užsienyje – nuo savos šalies atitrūksti labai stipriai. Nėra nei giminių, nei artimųjų, nei draugų, tad kartais gali būti sunku.

Tačiau, kita vertus, džiugu, kad iškart negrįžau ir į Vilnių – kai esi savo šalyje, tačiau kitame mieste, esi tarsi tobuloje situacijoje – turi galimybių kartais susitikti ir pabendrauti su svarbiais žmonėmis, tačiau taip pat ir nepasineri į tam tikrą rutiną savo mieste. Tad laikas, praleistas Kėdainiuose, man tikrai išėjo į naudą.“

LKL akademija – socialinis projektas, skatinantis prisidėti prie LKL klubų veiklos. LKL akademijos tikslas – suteikti studentams galimybę panaudoti savo žinias įgyvendinant LKL ir vietos bendruomenių projektus marketingo, komunikacijos, viešųjų ryšių ir renginių organizavimo srityse ypatingą dėmesį skiriant socialiniams projektams. Organizuodama šį projektą, LKL siekia atkreipti klubų dėmesį į perspektyviausius studentus, kurie po praktikos galėtų tęsti darbą klubuose.