Sentimentų „Neptūnui“ neslepiantis T. Delininkaitis: „Ši komanda man padėjo pamatus į didįjį krepšinį“
Autorius: lkl.lt
2017-07-20
Tomas Delininkaitis sugrįžta į gimtojo miesto komandą. 35-erių metų veteranas su Klaipėdos „Neptūnu“ sutarė dėl dvejų metų kontrakto.
Per karjerą klaipėdietis žaidė Ukrainos, Ispanijos, Graikijos, Latvijos, Turkijos klubuose, tačiau širdis visada kvietė grįžti namo. Gynėjas niekada neslėpė noro grįžti į ekipą, kuri padėjo pamatus jo karjerai.
„Ši komanda man padėjo pamatus į didįjį krepšinį, – dėstė 190 cm ūgio gynėjas. – Tai buvo mano pirmasis klubas, kuris atvėrė visas duris tobulėti toliau. Šiai ekipai esu be galo dėkingas, nes be jos mano likimas neaišku koks būtų buvęs. Stengsiuosi kautis iš visų jėgų, kad komanda iškovotų kuo daugiau pergalių.
Visada sakiau, būsiu ar nebūsiu „Neptūne“, tačiau ši ekipa man rūpi ir rūpėjo. Sekdavau jos žaidimą ir rezultatus. Noriu, kad ši ekipa gyvuotų kuo ilgiau ir kuo aukštesnėse pozicijose.“
Triskart LKL čempionas, Europos vicečempionas bei pasaulio čempionato trečios vietos laimėtojas, neslepia, kad su uostamiesčio ekipa buvo kontaktų ir praeityje, tačiau konkretaus „Neptūno“ pasiūlymo sugrįžti sulaukė tik dabar.
„Derybos buvo trumpos. Nors „Neptūnas“ manimi domėjosi jau gal ketverius metus, tačiau per šį laiką tik kartą buvau susitikęs su tuometiniu klubo direktoriumi Osvaldu Kurausku, – pasakojo Delininkaitis. – Pasikalbėjome, tačiau tas pokalbis buvo pirmas ir paskutinis. Klubo vadovybėje įvyko pokyčiai, įvyko sėkmingas dialogas su dabartiniu „Neptūno“ direktoriumi Algimantu Erciumi. Viską aptarėme, o šiandien sudėjome parašus.“
Praėjusį sezoną klaipėdietis žaidė Prienų–Birštono „Vytauto“ komandoje. Delnininkaitis buvo tikras Prienų ekipos puolimo lyderis. 35-erių metų veteranas LKL čempionate vidutiniškai pelnydavo po 13,76 taško, o tai buvo antras geriausias rezultatas visoje lygoje, nusileidžiantis tik „Lietuvos ryto“ atakų lyderiui Jimmy Baronui (vid. 13,83 tšk.).
„Vytautas“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo BBL taurę, o LKL pirmenybėse kovoje dėl apdovanojimų pasitraukė ketvirtfinalyje, kuriame 0-3 nusileido vėliau sidabro medalius iškovojusiems Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkams.
„Niekad nebuvau linkęs vertinti savo asmeninio pasirodymo, tegul tai daro kiti, – sakė Delininkaitis. – Aš visada esu maksimalistas, man niekada nebus gerai. Kad ir kaip sužaisčiau, visada randu kabliukų prie ko prikibti.
Kalbant apie „Vytautą“, tai sezoną vertinu tikrai gerai, nes jį pabaigėme tik su penkiais pagrindiniais krepšininkais. Sunku tikėtis geresnių rezultatų tokioje situacijoje. Žinoma, to norėjosi, tačiau yra kaip yra.“
– Koks jausmas sugrįžti į gimtojo miesto komandą?
– Labai malonus jausmas. Seniai norėjau tą padaryti, bet niekaip nepavyko susitarti. Tikrai džiugu. Visur gerai, bet namuose geriausia.
– Kokie pagrindiniai grįžimo į Klaipėdą motyvai?
– Motyvų yra daug. Norisi žaisti už gimtojo miesto komandą bei būti arčiau šeimos. Važinėjimai, o ypatingai skraidymai į užsienį, viską apsunkina. Vaikas eina į mokyklą, jau negali kartu su manimi skraidyti. Tad tai buvo pagrindinis motyvas likti Lietuvoje, o tuo labiau – Klaipėdoje.
– Kiek dar rungtyniauti esate pasiryžęs?
– Norėčiau žaisti kuo ilgiau, bet viskas priklauso nuo kūno ir traumų, kurių, tikiuosi, kad nebus. Matysime kaip viskas klostysis.
– Ar karjerą ketinate baigti „Neptūne“?
– Aš visada sakiau, kad karjerą norėčiau baigti savo komandoje, kurioje ją ir pradėjau. Nežinau, ar taip viskas įvyks, nenoriu spėlioti. Daug kas priklausys nuo mano kūno, amžiaus, ir ar klubas norės mane matyti savo sudėtyje.
– Ar jau bendravote su vyriausiuoju strategu Kaziu Maksvyčiu?
– Dar nekalbėjome, nes sutartį pasirašėme šiandien. Tikiuosi pasikalbėti artimiausiu metu, aptarti planus, tikslus, viziją. Noriu pakalbėti ir apie būsimus klubo naujokus, man tai labai įdomu.
Per karjerą klaipėdietis žaidė Ukrainos, Ispanijos, Graikijos, Latvijos, Turkijos klubuose, tačiau širdis visada kvietė grįžti namo. Gynėjas niekada neslėpė noro grįžti į ekipą, kuri padėjo pamatus jo karjerai.
„Ši komanda man padėjo pamatus į didįjį krepšinį, – dėstė 190 cm ūgio gynėjas. – Tai buvo mano pirmasis klubas, kuris atvėrė visas duris tobulėti toliau. Šiai ekipai esu be galo dėkingas, nes be jos mano likimas neaišku koks būtų buvęs. Stengsiuosi kautis iš visų jėgų, kad komanda iškovotų kuo daugiau pergalių.
Visada sakiau, būsiu ar nebūsiu „Neptūne“, tačiau ši ekipa man rūpi ir rūpėjo. Sekdavau jos žaidimą ir rezultatus. Noriu, kad ši ekipa gyvuotų kuo ilgiau ir kuo aukštesnėse pozicijose.“
Triskart LKL čempionas, Europos vicečempionas bei pasaulio čempionato trečios vietos laimėtojas, neslepia, kad su uostamiesčio ekipa buvo kontaktų ir praeityje, tačiau konkretaus „Neptūno“ pasiūlymo sugrįžti sulaukė tik dabar.
„Derybos buvo trumpos. Nors „Neptūnas“ manimi domėjosi jau gal ketverius metus, tačiau per šį laiką tik kartą buvau susitikęs su tuometiniu klubo direktoriumi Osvaldu Kurausku, – pasakojo Delininkaitis. – Pasikalbėjome, tačiau tas pokalbis buvo pirmas ir paskutinis. Klubo vadovybėje įvyko pokyčiai, įvyko sėkmingas dialogas su dabartiniu „Neptūno“ direktoriumi Algimantu Erciumi. Viską aptarėme, o šiandien sudėjome parašus.“
Praėjusį sezoną klaipėdietis žaidė Prienų–Birštono „Vytauto“ komandoje. Delnininkaitis buvo tikras Prienų ekipos puolimo lyderis. 35-erių metų veteranas LKL čempionate vidutiniškai pelnydavo po 13,76 taško, o tai buvo antras geriausias rezultatas visoje lygoje, nusileidžiantis tik „Lietuvos ryto“ atakų lyderiui Jimmy Baronui (vid. 13,83 tšk.).
„Vytautas“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo BBL taurę, o LKL pirmenybėse kovoje dėl apdovanojimų pasitraukė ketvirtfinalyje, kuriame 0-3 nusileido vėliau sidabro medalius iškovojusiems Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkams.
„Niekad nebuvau linkęs vertinti savo asmeninio pasirodymo, tegul tai daro kiti, – sakė Delininkaitis. – Aš visada esu maksimalistas, man niekada nebus gerai. Kad ir kaip sužaisčiau, visada randu kabliukų prie ko prikibti.
Kalbant apie „Vytautą“, tai sezoną vertinu tikrai gerai, nes jį pabaigėme tik su penkiais pagrindiniais krepšininkais. Sunku tikėtis geresnių rezultatų tokioje situacijoje. Žinoma, to norėjosi, tačiau yra kaip yra.“
– Koks jausmas sugrįžti į gimtojo miesto komandą?
– Labai malonus jausmas. Seniai norėjau tą padaryti, bet niekaip nepavyko susitarti. Tikrai džiugu. Visur gerai, bet namuose geriausia.
– Kokie pagrindiniai grįžimo į Klaipėdą motyvai?
– Motyvų yra daug. Norisi žaisti už gimtojo miesto komandą bei būti arčiau šeimos. Važinėjimai, o ypatingai skraidymai į užsienį, viską apsunkina. Vaikas eina į mokyklą, jau negali kartu su manimi skraidyti. Tad tai buvo pagrindinis motyvas likti Lietuvoje, o tuo labiau – Klaipėdoje.
– Kiek dar rungtyniauti esate pasiryžęs?
– Norėčiau žaisti kuo ilgiau, bet viskas priklauso nuo kūno ir traumų, kurių, tikiuosi, kad nebus. Matysime kaip viskas klostysis.
– Ar karjerą ketinate baigti „Neptūne“?
– Aš visada sakiau, kad karjerą norėčiau baigti savo komandoje, kurioje ją ir pradėjau. Nežinau, ar taip viskas įvyks, nenoriu spėlioti. Daug kas priklausys nuo mano kūno, amžiaus, ir ar klubas norės mane matyti savo sudėtyje.
– Ar jau bendravote su vyriausiuoju strategu Kaziu Maksvyčiu?
– Dar nekalbėjome, nes sutartį pasirašėme šiandien. Tikiuosi pasikalbėti artimiausiu metu, aptarti planus, tikslus, viziją. Noriu pakalbėti ir apie būsimus klubo naujokus, man tai labai įdomu.
Populiaru