M. Žukauskas – apie galimą D. Sabeckio išvykimą iš „Šiaulių“, čempionato plėtrą ir į areną sugrįžusius žiūrovus

Sunku patikėti, tačiau kai prieš praėjusio sezono pradžią daugelis krepšinio ekspertų skeptiškai vertino dugną pasiekusių „Šiaulių“ galimybes patekti į „Betsafe–LKL“ atkrintamąsias varžybas, klubo vadovai, dėliodami tikslus šalies čempionatui, viename iš dokumentų įrašė užduotį komandai užimti vietą stipriausių penketuke.

Įrašė ir užmiršo. Nes tuo metu reikėjo grąžinti gyvybę gilioje duobėje esančiam „Šiaulių“ klubui, iš pagrindų burti ekipos sudėtį, į Saulės miestą sugrąžinti trenerį Antaną Sireiką. Sunki sezono pradžia, kuomet įbridus į traumų liūną pralaimėjimas sekė pralaimėjimą, visos mintys buvo tik apie bilietą į atkrintamąsias varžybas. 

Todėl komandai sužaidus paskutines rungtynes tai prisiminęs direktorius Mindaugas Žukauskas šypsojosi, tačiau šypsotis buvo dėl ko – „amerikietiškus kalnelius“ priminęs „Šiaulių“ sezonas pranoko visus lūkesčius: užimta penktoji vieta šalies čempionate, pasisemta patirties Baltijos krepšinio lygoje ir, visų svarbiausia, į areną grįžo žiūrovai.

Komandos rungtynes praėjusiame sezone apsilankė 79 proc. daugiau žiūrovų nei 2016-2017 m. čempionate. Toks klubo darbas buvo įvertintas – per sezono apdovanojimų ceremoniją „Šiauliai“ buvo pripažinti labiausiai patobulėjusia organizacija lygoje.

Apie praėjusiame sezone nuveiktus darbus bei nugalėtus iššūkius, džiaugsmus bei sunkumus ir planus ateičiai – išsamiame bcsiauliai.lt pateiktu interviu su klubo direktoriumi M. Žukausku.

– Kaip vertinate pasibaigusį sezoną?
– Be abejonės, sezonas buvo tikrai sėkmingas, tačiau turėjome nemažai taip vadinamų „kalnelių”. Padirbėjome prieš jo pradžią suburdami smagią, jaunų žaidėjų komandą. Rizikavome, nes dauguma jų, išskyrus Donatą Sabeckį, Igną Vaitkų ir po sunkios traumos sugrįžusį Arminą Urbutį, patirties lygoje neturėjo. Nežinojome, ko tikėtis iš užsieniečių, kuriems tai taip pat buvo pirmas atvykimas į Europą. 

Startavome smagiai, pasiekėme kelias pergales, bet traumas gavo Ignas Vaitkus ir Nickas Zeisloftas, komanda išsibalansavo, greitai kritome į didelę duobę. Iš jos lipome kantriai, sukandę dantis. Po tokios pradžios tikslus patekti į penketuką greitai užmiršome, tačiau sezono pabaigoje apetitas nepalyginamai išaugo, todėl, užsitikrinę penktą vietą, tyliai pradėjome žvalgytis net į patekimą tarp keturių stipriausiųjų komandų.

– Užimta penktoji vieta yra dėsningumas ar labiau netikėtumas?
– Pavadinčiau dėsningu netikėtumu. Traumos vedė į neviltį sezono starte, todėl eigoje teko ieškoti naujų legionierių. Visų pirma, žvalgėmės, kaip patekti į atkrintamąsias. Vėliau įsibėgėjome, pergalių skaičius kažkiek nustebino ir mus pačius, tiek jų nelaukėme, tačiau, vertinant tai, kaip žaidėme, kaip tobulėjome, užimta vieta yra dėsninga. 

– Ko pritrūko užlipti dar aukščiau ir įveikti Panevėžio „Lietkabelį“? 
– Koją pakišo tai, kas buvo mūsų trūkumu čempionato metu – žaidėjų jaunystė. Visą sezoną juos grūdinome, auginome, tačiau atkrintamosiose varžybose vien tik energijos neužteko, reikėjo ir šalto proto. „Lietkabelis“, reikia pripažinti, mus apžaidė savo pagrindiniais ginklais – patirtimi ir šaltakraujiškumu. Taip pralaimėti buvo skaudu, tačiau tokiose rungtynėse atkrintamųjų patirties yra pasisemiama daugiausiai. 

– Įvertinote sezoną iš komandos pusės, o kaip vertinate sezoną iš klubo direktoriaus pozicijos?
– Kaip sekėsi komandai, taip sekėsi ir direktoriui. Tai buvo pirmasis sezonas, kai teko pilnai sukomplektuoti komandą, kartu suburiant ir trenerių kolektyvą. Labai džiaugiamės, kad pavyko į Šiaulius susigrąžinti Antaną Sireiką. Kartu prisiėmėme visą atsakomybę ir, manau, sėkmingai pasiekėme finišą. 

Sezono metu taip susiklostė situacija, kad teko išbandyti naujus legionierius. Pakviesti įžaidėjai nepasiteisino, tačiau, iš kitos pusės, šalia jų ženkliai stiprėjo ir tobulėjo mūsų įžaidėjai lietuviai, ypač D.Sabeckis, kuriam tokia konkurencija buvo labai naudinga ir akivaizdžiai privertė pasitempti. Kita vertus, komandoje gerai pritapo Akeemas Wrightas, pridėjęs taip reikalingos patirties. 

Sunkiausiai sekėsi formuoti biudžetą. Pagrindinio rėmėjo neturime iki šiol, todėl noriu padėkoti visiems komandos rėmėjams ir Šiaulių miesto savivaldybei, kurie mumis patikėjo tiek prieš sezoną tiek sezono metu. Didelį dėmesį skyrėme iš anksčiau klubą persekiojančių skolų grąžinimui. Esame sudarę grafiką, kuriuo vadovaudamiesi šią skolų naštą mažiname. 

– Kas jau yra nuveikta kitam sezonui?
– Jei krepšininkams sezonas baigėsi, tai klubo administracijai dabar yra pats darbų įkarštis. Žinoma, šį kartą mus yra lengviau, nes turime sutartis net su 12 žaidėjų. Tačiau per vasarą turime užpildyti atsivėrusias sudėties spragas. Nepratęsėme sutarties su A. Wrightu, jo vieta tapo laisva, be to, į Kauną sugrįžus Laurynui Biručiui bei karjerą baigus Vytautui Šarakauskui, turime didelę spragą priekinėje linijoje. Todėl šiuo metu labiausiai koncentruojamės į didelių žaidėjų paiešką. Tam tikslui atidžiai sekame Nacionalinę krepšinio lygą, užsienio žaidėjus, bendraujame su agentais. 

Taip pat toliau laikomės savo vizijos į komandą kviesti jaunus ir perspektyvius krepšininkus. O būsimo sezono komplektaciją pradėjome dar senojo pabaigoje pasikviesdami Karolį Lukošiūną. Visus metus sekėme Roką Stankevičių, matėme jo tobulėjimą, todėl nebuvo sunku apsispręsti suteikti jam šansą žaisti aukštesniame lygyje.

Tiesa, nesame 100 proc. tikri dėl D. Sabeckio ir N. Zeislofto ateities mūsų komandoje, nes jų kontraktuose yra išpirkos galimybės. Tačiau norime abu šiuos krepšininkus turėti savo gretose ir tikimės, kad jie liks Šiauliuose.  

– Komanda po pertraukos sugrįžta į Europos krepšinį. Kokie lūkesčiai?
– Baltijos krepšinio lygos kitą sezoną nebebus, o jaunai komandai augti ir semtis tarptautinių varžybų patirties yra būtina. Pagal užimtą vietą galėjome dalyvauti Eurocup turnyre, bet FIBA Čempionų lyga mus domino labiau, todėl džiaugiamės galėsiantys savo jėgas išmėginti būtent čia. Žinoma, labai norime patekti į grupių etapą, tačiau iki jo laukia ilgas ir sunkus kelias bei labai pajėgūs varžovai. Nekantriai laukiame burtų ir tikimės, kad jie bus palankūs. 

– Ar būsimame sezone keisis komandos biudžetas?
– Tikslų būsimą biudžetą dar sunku įvardinti, kol nėra pilnai sukomplektuota komanda. Bet kadangi planuojame žaisti FIBA Čempionų lygoje, jis turėtų būti didesnis nei praėjusį sezoną. Norime surinkti iki 750 tūkst. eurų. 

– Po lygos valdybos posėdžio „Šiauliai“ susilaukė Prienų komandos trenerio kritikos, kad balsavo prieš „Vytauto“ išlikimą čempionate. Kokia klubo pozicija dėl „Betsafe-LKL“ čempionato plėtros? 
– Mes nebalsavome prieš „Vytautą“, mes balsavome už dešimties komandų čempionatą. 

– Kuo blogas 12 komandų čempionato formatas?
– Toks pasirinktas formatas sumažintų ratų skaičių. Automatiškai savo arenoje galbūt netektume Kauno „Žalgirio“ bei Vilniaus „Ryto“, galbūt ir kitų pirmaujančių komandų, o tai mums yra nenaudinga finansiškai. Be to, sumažėja bendras rungtynių skaičius. 

Dar vienas svarbi pusė yra ta, kad Lietuvoje vietos žaidėjų rinka yra labai nedidelė. Išaugus komandų skaičiui, ji taptų dirbtinai iškreipta, būtų išpučiami atlyginimai, o tai vėl nėra naudinga ne tik mums, bet ir kitiems mažesniems klubams.

Kitas dalykas, nėra aišku, kas atsitiks su 12-ą vietą užėmusia komanda. Vėl didintume komandų skaičių?

– Šiauliuose praėjusiame sezone žiūrovų skaičius augo labiausiai tarp visų lygos klubų. Ar galima teigti, kad žiūrovai grįžo į areną?
– Žiūrovų skaičius šiemet ženkliai padidėjo, tačiau arenoje dar yra laisvų vietų. Mūsų kito sezono vienas tikslų – bent sykį surinkti pilną areną ir nudažyti ją geltonai. Norėtume, kad bendras vietų užimtumas rungtynių metu siektų 80 proc. arenos. Tačiau norint tai pasiekti, privaloma turėti du dalykus – pergales ir patrauklų akiai žaidimą. Kai žiūrovas mato, kad esi lentelės dugne, jis tiesiog nebeateina, nežiūrint į tai, kaip dirba ir ką siūlo klubo komunikacija ar marketingas. Geriausia reklama žiūrovui yra komandos užimama vieta.

– Ar po praėjusio sezono kartelė nėra per aukštai pakelta ir pavyks pasiekti tokius tikslus?
– Noriu, kad visi į tai žiūrėtume optimistiškai. Treneriai praėjusį sezoną daug padirbėjo pakeldami krepšininkų lygį. Mūsų žaidėjai kitais metais jau nebebus naujokai. O ir komanda iš autsaiderės tapo stipria vidutinioke. Žinoma, žiūrėsime, kokias sudėtis sukomplektuos kitos komandos. 

– Klubas ne sykį kalbėjo apie būtinybę mieste turėti krepšinio piramidę. Kaip sekasi siekti šio tikslo? 
– Piramidę kurti pradėjome prieš kelis metus. Šiuo metu krepšinį plėtojame miesto darželiuose, taip pat klubas yra Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė“ dalininkas. Akademijos komanda žaidžia Regionų krepšinio lygoje, perspektyviausius jos auklėtinius pratiname prie vyrų krepšinio pasikviesdami į mūsų komandos treniruotes. Džiaugiamės, kad Kelmės komanda, kurioje dirba mūsų treneris Vaidas Pauliukėnas, pakilo į Regionų lygos A divizioną. Tai dar viena galimybė tobulėti perspektyviausiems akademijos krepšininkams.

Norime glaudžiai bendradarbiauti su Joniškio krepšinio klubu, dalyvaujančiu NKL čempionate. Norėtume ten turėti savo trenerį ir ugdyti jaunimą, kuris LKL lygio dar nesiekia. Vėl turėsime dvigubas licencijas, todėl idealu būtų, jei jaunimas galėtų žaisti kartu, o ne išsibarstyti po visą Lietuvą. Tuo pačiu būtų sudaryta galimybė rytinėse treniruotėse dirbti kartu su pagrindine komanda.  

Norėdami tapti konkurencingu klubu ir išlaikyti Šiauliuose perspektyvius jaunus krepšininkus, piramidę privalome sukurti, todėl tikimės, kad visi šie planai vienokia ar kitokia forma bus įgyvendinti.