Apžvelgia V. Čeponis. Ar kas nors mes iššūkį „Žalgiriui“?

Lietuvos krepšinio lygos naujajame sezone, kuris prasideda jau šeštadienį, ir vėl favoritas Kauno „Žalgiris“. Sustiprėjęs Vilniaus „Rytas“ pasiryžęs žalgiriečiams rimčiau kibti į atlapus nei 2017-2018 m. pirmenybėse.

„Popieriuje“ pajėgesne komanda tapo ne tik vilniečiai, bet ir Panevėžio „Lietkabelis“. Žvelgiant į žaidėjų pavardes kiek susilpnėjo Klaipėdos „Neptūnas“, bet žinant, kad šio klubo vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis moka iš žaidėjų išspausti maksimumą, klaipėdiečiai nebus linkę pasitraukti iš prizininkų trejeto.

Paskutiniame komentatoriaus Vaido Čeponio rašinyje apie „Betsafe–LKL“ ekipas – pirmojo ketverto komandų pliusai ir minusai.

Panevėžio „Lietkabelis“

Panevėžiečiai visiškai pakeitė veidą. Jie nutarė atsisakyti beveik visų veteranų, išskyrus Simą Jasaitį. Manau, tai teisingas žingsnis. Tai parodė ir prastoki praėjusio sezono rezultatai.

Broliai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai – tikri kovotojai, bet dėl amžiaus gynyba buvo jų silpnoji vieta.

Lorenzo Williamsas, Gintaras Leonavčius irgi komandai davė ne tiek naudos, kiek užpraėjusiame čempionate, kai „Lietkabelis“ prasibrovė į finalą.

Solidžiausi pirkiniai – aukštaūgiai Michaelas Morrisonas, Mindaugas Kupšas, gynėjai Jamaras Wilsonas, Paulius Valinskas, kuris turbūt versis per galvą, kad sugrįžtų į „Žalgirį“. Vaizdo turėtų negadinti ir patyręs metikas Franas Pilepičius, puolėjai Saulius Kulvietis, Vytenis Lipkevičius.

M. Morrisonas nesugeba taip taikliai atakuoti iš toli ar vidutinių nuotolių kaip broliai, bet amerikietis daug geriau ginasi, yra fiziškai gerokai tvirtesnis. Ir puldamas M. Morrisonas toli gražu nėra statistas, neblogai žaidžia nugara į krepšį, moka išnaudoti savo galingą kūną. Jo minusas tas, kad prastai meta baudas.

Nors J. Wilsonui jau 34-eri, jis yra beveik toks pat greitas, aštrus kaip ir anksčiau. Tiesa, legionierius iš JAV nėra stabilus metikas.

Pagal sudėtį „Lietkabelis“ dabar tvirtai yra trečioji ekipa lygoje, bet nežinia, kaip pavyks ją sustyguoti naujajam vyriausiajam treneriui Gintarui Kadžiuliui. Daugiausia abejonių kyla dėl jo. Šis strategas pastaruosius porą metų daug ko išmoko iš K. Maksvyčio, Artūro Štalbergo, Ramūno Butauto, bet būti pagrindiniu treneriu – visai kas kita.

Pirmasis G. Kadžiulio bandymas anksčiau eiti šias pareigas buvo nesėkmingas. Labai įdomu, kaip bus šį kartą. Jaunam gabiam specialistui reikės pasukti galvą, kaip krepšininkams padalyti minutes aikštėje, nes dauguma jų panašaus pajėgumo.

Kaip ten bebūtų G. Kadžiulis turi puikią medžiagą, iš kurios galima nulipdyti labai aukšto lygio žaidimą demonstruojančią ekipą.

Klaipėdos „Neptūnas“

Praėjusį sezoną klaipėdiečiai stulbino. Net ir netekę trijų lyderių Juano Palacioso, Mindaugo Girdžiūno, Arno Butkevičiaus, jie per plauką nepateko į finalą, o paskui užtikrintai iškovojo trečiąją vietą.

Dabar „Neptūnas“ liko ir be dar dviejų itin svarbių žaidėjų – Renaldo Seibučio ir Edgaro Želionio. Jų vietas užėmė Kyle‘as Weaveris ir Gytis Masiulis.

K. Weaveris kokybiškai žaidžia vienas prieš vieną, yra techniškas žaidėjas, bet vidutiniškas metikas. Įdomu tai, kad jis nuo 2008 metų pakeitė net 16 klubų!

Nežinia, ar jaunasis G. Masiulis deramai pakeis E. Želionį, bet kontroliniai mačai nuteikia džiugiai. Jie panašaus stiliaus žaidėjai, tik E. Želionis gali tiksliau atakuoti iš toli.

Jėgos po krepšiu gerokai pridės į komandą grįžęs Jerai Grantas. Tačiau ir jis, ir Simas Galdikas yra tipiški baudos aikštelės žaidėjai, labai retai pataikantys iš kelių metrų atstumo. Praplėsti puolimą galės taiklią ranką turintis puolėjas Osvaldas Olisevičius, bet jam stinga atletiškumo.

Labai rizikingas sprendimas įsigyti įžaidėją L. Williamsą, kurį K. Maksvytis muštravo „Lietkabelyje“. Šį amerikietį praėjusį sezoną dažnai kamavo traumos, jis atrodo sulėtėjęs. Taip pat drąsus žingsnis pasikviesti kitą gynėją Paulių Dambrauską. Jį ne vienus metus irgi kankino traumos. Kiek nustebino tai, kad „Neptūnas“ atsisakė Brandono Fieldso paslaugų – sugeba efektyviai draskyti varžovų gynybą prasiveržimais.

„Neptūno“ bėda gali tapti trumpokas atsarginių žaidėjų suolas. Vargu ar kalnus vers jaunieji Laurynas Beliauskas, Arūnas Mikalauskas, Džiugas Slavinskas. 36-erių Tomui Delininkaičiui tikriausiai gintis bus dar sunkiau nei praėjusį sezoną.

Naujieji „Neptūno“ vadovai priversti atidavinėti savo pirmtakų prikauptas skolas, todėl komanda negali sau leisti pirkti ryškesnių žvaigždžių.

Svarbiausias žmogus Klaipėdos klube vėl bus K. Maksvytis, kuris yra vienas labiausiai neįvertintų Lietuvos trenerių. Jis net ir su vidutiniokais duoda į kaulus potencialiai stipresnėms ekipoms.

Vilniaus „Rytas“

Sostinės klubo sirgaliai, vadovai, patys krepšininkai tikisi daug geresnio sezono nei praeitas. Tada vilniečiai pateko į „Betsafe–LKL“ finalą, ten neblogai pasipriešino „Žalgiriui“, bet liko be Karaliaus Mindaugo taurės, silpnokai pasirodė Europos taurės turnyre.

Didesni lūkesčiai – ne be pagrindo. „Rytui“ pavyko prisivilioti ne vieną labai aukštos klasės meistrą. Bene svarbiausias naujokas – atletiškasis ir kovingasis Dominique‘as Suttonas. Jis vienas gali nulemti dvikovų baigtį. Amerikietis vienodai puikiai veržiasi į abi puses. Šia savybe retai pasižymi net žvaigždės.

D. Suttonas techniškai atlieka varpstę, yra nepaprastai šoklus. Vis dėlto jis turi minusų – nekaip atakuoja iš toli ir nuo baudų metimų linijos.

Nepėsčias ir su Tel Avivo „Maccabi“ anksčiau Eurolygoje žaidęs D. J. Seeley. Jis patikimai ginasi, pasižymi neblogu metimu iš distancijos.

Ekipos varikliuku gali tapti Mattas Farrellas. Jis – užtikrintas metikas, komandinis žaidėjas, be to, yra pakankamai greitas ir veržlus. Kita vertus, jis dar niekada nerungtyniavo Europoje ir neaišku, kaip jam seksis adaptuotis. M. Farrellas yra tik 185 cm ūgio, todėl jam gali kilti rūpesčių ginantis prieš aukštesnius oponentus bei tada, kai reikės susikeisti ginamaisiais bei pristabdyti varžovų priekinės linijos krepšininkus.

Itin daug tikimasi iš Eimanto Bendžiaus, kuris per pastaruosius keletą metų sutvirtėjo psichologiškai. Šio puolėjo pagrindinis koziris – tritaškiai, bet toliau šlubuoja prasiveržimas į kairę pusę. Jam ne prie širdies ir kietas kontaktinis žaidimas po krepšiais.

„Rytui“ dar trūksta vieno pajėgaus centro, nes Martynas Echodas ir naujokas Evaldas Kairys nekaip meta iš vidutinio nuotolio, neblizga rungtyniaudami nugara į krepšį, abu labiau yra „pikenrolo“ (derinio dviese prieš du) vidurio puolėjai, kurie nėra taškų rinkėjai – toks praėjusį sezoną buvo Loukas Mavrokefalidis. Žvelgiant iš kitos pusės, graikas daug blogiau ginasi už šiuos abu centrus.

Komandai kortas gali šiek tiek maišyti tai, kad vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis bus priverstas dalį dėmesio skirti rinktinei. Vis dėlto „Rytas“ su tokia sudėtimi yra pajėgus ne tik iškopti į „Betsafe–LKL“ finalą, jame padraskyti akis žalgiriečiams, bet ir patekti tarp aštuonių pajėgiausių Europos taurės turnyro klubų.

Kauno „Žalgiris“

Mano nuomone, Kauno komandos sudėtis kol kas atrodo minimaliai prastesnė nei praėjusį, bet tai nieko nereiškia. „Žalgiris“ dar gali įsigyti vieną įžaidėją. Be to, žinome, kad Šarūnas Jasikevičius su savo asistentais yra pajėgūs kurti stebuklus. Nemažai optimizmo įpūtė monstriškas žalgiriečių pasirodymas per kontrolinius mūšius.

Žiūrint į žaidėjų pavardes, susidaro įspūdis, kad kauniečiai turės šiek tiek mažiau atletiškumo nei praėjusį sezoną ir šiek tiek mažiau gynybos meistrų. Axelis Toupane‘as ir Vasilije Micičius buvo vieni kertinių žaidėjų, kurie cementavo gynybą. Patikimai gali gintis Marius Grigonis, neblogai – Thomasas Walkupas, bet jie šioje srityje kiek nusileidžia savo pirmtakams.

Pataikymas iš toli neturėtų nukentėti arba, jei tai įvyks, labai nesmarkiai. Žalgiriečiai dabar neturi tokio kalibro snaiperio kaip Kevinas Pangosas, bet iš naujokų neblogas metikas yra Th. Walkupas, pataikyti sugeba M. Grigonis, nėra labai prastas tritaškininkas ir Nate‘as Woltersas.

„Žalgiriui“, norint pakartoti pernykštę sėkmę Eurolygoje, dar reikėtų vieno įžaidėjo. N. Woltersą Eurolygoje gali pavaduoti ir Th. Walkupas, bet tikrai nepakenktų vikrus, veržlus atakų organizatorius. Kauno klubo piniginė kiek storesnė nei pernai, todėl tikėsimės, kad žalgiriečiai ras tinkamą naujoką. Tik šiek tiek neramu, kad jo vis dar nėra.

Kita vertus, vilčių daugiau nei nerimo. Kauno klubas išsaugojo praėjusio sezono antroje pusėje tiesiog „sužvėrėjusį“ Brandoną Daviesą, taip pat Paulių Jankūną, Edgarą Ulanovą, Artūrą Milaknį, Aaroną White‘ą, kurie vėl turėtų tapti vienais svarbiausių „Žalgirio“ pergalių kalvių.

Laurynas Birutis, Donatas Sabeckis, Rokas Jokubaitis Eurolygoje kažin ar jau bus naudingi Eurolygoje, bet „Betsafe–LKL“ čempionate turėtų gauti pakankamai laiko pasireikšti. Pirmieji du „Šiaulių“ komandoje jau įrodė, kad elitinėje šalies lygoje jie gali sėkmingai rungtyniauti.