Komentaras: „Rytas“ šį sezoną turėtų mesti rimtą iššūkį „Žalgiriui“

Nors dar tik „Betsafe-LKL“ čempionato pradžia, kai kurias tendencijas jau galima įžvelgti. Pirmasis lygos milžinų Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ mūšis sostinėje sukėlė įvairių minčių.

Vilniečiams iki pergalės trūko labai nedaug. Net ir be traumuoto pagrindinio įžaidėjo Chriso Kramerio šeimininkai ilgiau nei tris kėlinius niekuo nenusileido kauniečiams ir netgi didesnę dvikovos dalį dominavo aikštėje.

„Ryto“ atsarginių suolelis buvo keletu metrų trumpesnis nei „Žalgirio“, todėl ketvirtajame kėlinyje Vilniaus krepšininkams visiškai išseko baterijos. Net 36 minutes aręs D. J. Seeley atrodė leisgyvis.

Be to, sostinės ekipos žaidėjai bandydami išsaugoti persvarą pradėjo per anksti ilgai laikyti kamuolį, tempti laiką, puolimas išsiderino, tapo statiškas, ir žalgiriečai, įjungę aukščiausią pavarą, tuo efektyviai pasinaudojo.

Iki tol Dainiaus Adomaičio auklėtiniai prastai atrodė tik mačo pradžioje. Paskui jie radikaliai pagerino žaidimą. D. J. Seeley įrodė, kad yra labai aukštos klasės krepšininkas. Šeimininkai pasiūlė varžovams itin kietą, agresyvų krepšinį, baudos aikštelėje ir šalia jos kontaktu dažnai nenusileido „Žalgirio“ aukštaūgiams.

Svečiams nekrito tritaškiai, todėl vilniečiai neretai dvigubino gynybą prieš oponentų priekinės linijos žaidėjus ar spaudėsi baudos aikštelėje bei jos prieigose.

Arba, tarkim, Martynas Echodas, gindamasis prieš Brandoną Daviesą, stengėsi „išeiti iš priekio“, kad žalgiriečiams būtų sunkiau perduoti kamuolį savo pagrindiniam centrui. Tokiu atveju jau rizikinga B. Daviesui atlikti aukštą perdavimą.

Be to, „Ryto“ krepšininkai siekė, kad „Žalgirio“ aukštaūgiai gautų kamuolį kuo toliau nuo krepšio. Ir tai jiems dažnai pavykdavo. Šeimininkai, kai aikštėje buvo mobilus centras M. Echodas, visi penki sėkmingai po varžovų užtvarų keisdavosi ginamaisiais. Pastarasis tokiose situacijose neblogai stabdė ir priešininkų gynėjus.

Vienas svarbiausių Vilniaus komandos kozirių puolant buvo greitasis puolimas. Jo metu „Rytas“ surinko 24 taškus. Tai yra fantastiškas rezultatas. Kauniečiai neretai nespėdavo grįžti namo.

Tačiau sostinės klubą gramzdino klaidos. Vilniečiai net 19 kartų pametė kamuolį, kartais – paprasčiausiose situacijose. „Žalgiris“ po varžovų klaidų pelnė net 27 taškus. „Rytas“ tokiu būdu tik 4!

D. J. Seeley nesulaukė rimtesnės kolegų pagalbos puolant. Nors Eimantas Bendžius smarkiai patobulėjo, jis individualiomis pastangomis dažnai dar negali pakeisti mačo baigties. Jam reikia užtvarų arba kad gautų kamuolį laisvas.

Iki vakarykštės dvikovos solidžiai žaidęs Evaldas Kairys per 7 minutes surinko 5 pražangas! Jam stinga papildomų kilogramų, kad galėtų efektyviai stumdytis su B. Daviesu ar kitais fiziškai galingais centrais.

X faktoriumi sekmadienį tapo Margiris Normantas, kuris maloniai pribloškė savo drąsa ir užtikrintu žaidimu. Kinkų nedrebino ir jaunasis Deividas Sirvydis, įsūdęs du tritaškius.

„Rytui“ verkiant ir kuo greičiau reikia dar dviejų žaidėjų. Jei pavyks surasti neblogus krepšininkus, vilniečiai šį sezoną gali rimtai pagąsdinti „Žalgirį“.

Krinta į akis kur kas didesnis Vilniaus komandos atletiškumas ir solidesnė gynyba nei praėjusį sezoną. Loukas Mavrokefalidis, Jimmy Baronas, Benas Madgenas, Travisas Petersonas nebuvo nei atletiški, nei gynybos specialistai.

Sakyčiau, kad vilniečiai dabar yra kiek geresnės sportinės formos nei žalgiriečiai. Pastarieji vis dėlto įrodė, kad yra labai solidi komanda, kai rungtynių pabaigoje varžovus tiesiog surietė į ožio ragą.

„Žalgirio“ krepšininkų brandą rodo tai, kad jie ketvirtajame kėlinyje, turėdami dviženklį deficitą, nepametė galvos, kantriai įžaidinėjo kamuolį, logiškai dusino oponentus spaudimu visoje aikštėje, nepuolė skubotai, desperatiškai „atsilošinėti“ ir dėl to palaužė šeimininkus.

Nate‘as Woltersas įrodė, kad individualiai yra labai pajėgus žaidėjas. Jis už savo pirmtaką Keviną Pangosą prasčiau meta iš toli, bet patikimiau ginasi.

Kiek neramu dėl Leo Westermanno, kuris akivaizdžiai dar nėra pagavęs ritmo po traumos, ir Thomaso Walkupo. Šis žaidėjas, atvykęs iš Vokietijos čempionato, pateko į daug aukštesnį lygį ir visiškai neaišku, kiek duos naudos komandai Eurolygoje.

Edgarui Ulanovui norisi palinkėti dažniau žiūrėti į krepšį. Jis atlieka daug juodo darbo, bet, manau, gali rungtyniauti rezultatyviau.

B. Daviesas irgi kol kas nėra toks žvėris kaip praėjusio sezono pabaigoje. Sunkokai įsivažiuoja Paulius Jankūnas, todėl Eurolygos startas „Žalgiriui“ gali būti velniškai sunkus.

Kita vertus, praėjusio sezono pradžioje kauniečiai irgi atrodė blankiai, bet sugebėjo nužygiuoti net iki Eurolygos finalo ketvertas. Gal stebuklas įvyks ir šiemet.