J. C. Fulleris: „LKL – svarbus žingsnis krepšinio kelionėje“

Dvi didžiausios legionieriaus sirgalės lietuviškų skanduočių kol kas nemoka. „Svarbiausios sirgalės Kėdainių arenoje man – žmona Tahlija ir dukrytė Aaliyah“, – sako J. C. Fulleris.

Jos abi… ir krepšinis

– Jonai-Cristopheri, kiek sportininkui svarbus šeimos palaikymas?

– Čia, Kėdainiuose, prie manęs mano dvi gyvenimo meilės prisijungė visai neseniai. Šeima yra didžiausias užnugaris ir variklis judėti pirmyn. Merginos gyvena tuo, kuo gyvenu ir aš, laukia namuose po treniruočių, ateina stebėti namų rungtynių ir už mane serga. O man jos – motyvacija mesti dar taikliau, rungtyniauti kuo geriau ir susitvarkyti su varžybų jauduliu.
Su Tahlija kartu esame penkerius metus. Ji – žmogus, kuris mane pagiria pasisekus ir besąlygiškai palaiko, jeigu suklystu. Žmona ir dvimetė dukra yra mano pasaulis. Jos abi… ir krepšinis (šypteli).

– Ar Tahlija paaukojo didelę dalį savo asmeninio gyvenimo, kad galėtų būti su jumis Lietuvoje?

– Aišku, galbūt mieliau ji būtų Floridoje, ir ne vien todėl, kad ten šilta (šypteli). Ji ten turėtų gerą darbą, o mūsų dukrelė eitų į darželį… Vis dėlto mano mylimoji nepražūtų niekur, ir aš ja labai didžiuojuosi. Kol esu treniruotėse, Tahlija nuotoliniu būdu studijuoja, jau gruodį baigs studijas tame pačiame Vakarų Ilinojaus universitete, kuriame ir aš įgijau išsilavinimą. Be to, internetu vaikus Japonijoje ji moko anglų kalbos. Esu dėkingas, kad visada randa išeitį iš bet kokios situacijos – kad tik visi trys būtume kartu.

Nustebino arena ir sąlygos sportui

– Ar jūsų gimtasis Sioux miestas Ajovos valstijoje labai skiriasi nuo Kėdainių?

– Mane labai nustebino tai, kad Kėdainiuose, tokiame nedideliame mieste, arena yra fantastiška, ir inventorius, sąlygos sportui sudarytos tiesiog puikios. Tai – viena geriausių mano patirčių Senajame žemyne.

Sioux mieste yra apie 100 tūkstančių gyventojų. Amerikos mastais tai – nedidelis miestas, turbūt Lietuvos mastu Kėdainiai – lygiai toks pats. Oras – panašus, yra visi keturi metų laikai. Vis dėlto paskutiniais metais gyvenau Floridoje, tad esu didesnis šilumos mėgėjas. Tačiau ko jau ko, bet manęs vėjai, lietūs ir šaltis Lietuvoje tikrai neišgąsdins (šypteli).

– Praėjusiais metais rungtyniavote Čekijos krepšinio lygoje, prieš tai – antrajame Ispanijos krepšinio lygos divizione. Adaptacija – lengvesnė?

– Žinojau, kur atvykstu, įtariau, ką čia rasiu. Daug skaičiau ir domėjausi. Žinojau, kad važiuoju į nedidelę, bet gražią šalį, kuri tituluojama krepšinio šalimi. O man, profesionaliam krepšininkui, tai yra svarbiausia.

Kėdainiuose nėra per daugiausiai veiklos. Vakarais su žmona ir dukra išeiname pasivaikščioti, apsiperkame, gaminame vakarienę. Žiūrime filmus. Mobiliuoju telefonu dažnai bendrauju su šeima už Atlanto ir draugais, kuriuos krepšinis į mano gyvenimą atvedė iš viso pasaulio. Viskas sukasi apie krepšinį.

Dešimtukai – Gabui ir Vasiai

– Kėdainių „Nevėžyje“ rungtyniauja trys amerikiečiai. Jūs atvykote antras. Ar greitai tapote komandos dalimi?

– „Nevėžis“ – jauna ir draugiška ekipa. Sutiktas buvau labai mielai. Aišku, džiaugiuosi ir tuo, kad komandoje yra dar du amerikiečiai, kurie šiuo metu adaptuojasi Lietuvoje ir patiria tą patį, ką ir aš. Atsidūrėme naujoje šalyje, kurioje visi kalba mums svetima kalba, o mus supa visiškai nepažinta kultūra.

Norėčiau pagirti komandos draugus lietuvius – jie visi angliškai kalba puikiai.

– Kurio komandos lietuvio anglų kalbos žinias įvertintumėte maksimaliu balu?

– (šypteli) Lengvas klausimas. Kapitono Gabrieliaus Maldūno ir Valdo Vasyliaus. Jie abu studijavo Amerikos koledžuose. Jie mus, legionierius, supranta puikiai – juk ir Gabrieliui bei Valdui teko atsidurti visai kitame pasaulio krašte.

– O ar su kaimynais laiptinėje jau spėjote susipažinti?

– Vaikai kieme visad sveikinasi ir pakalbina tiek, kiek leidžia jų anglų kalbos žinios. Vyresnieji kaimynai, sutikę mūsų trijulę, nepraeina nepasakę „labas“ ir visada šypsena apdovanoja mūsų dukrytę. Lietuvoje buvome sutikti labai šiltai ir jaukiai.

Aukščiausias lygis, kuriame žaidė

– Baigėte Komunikacijos ir istorijos studijas. Ką žinojote apie Lietuvą?

– Žinau tiek, kad buvote Sovietų Sąjungos dalis. Ir tai, kad krepšinis čia yra labai svarbus, mylimas ir puoselėjamas. Lietuva – svarbus žingsnis mano krepšinio kelionėje.

Teko iš arti matyti Ispanijos, Čekijos krepšinio lygas. Tačiau Lietuvos krepšinio lygos lygis yra aukščiausias, kuriame man teko rungtyniauti. Komandos – pajėgios, ir kiekvienose rungtynėse stebiu, kaip mūsų komanda auga, gerėja, sugeba vis daugiau ir daugiau. Manau, kad visose „Betsafe–LKL“ rungtynėse, su kiekvienu priešininku, kurį sutikome, išlikome kovingi ir vieningi. O kovingumas parodo, jog esame išties gera komanda.

– Esate vienas rezultatyviausių Kėdainių „Nevėžio“ žaidėjų, vidutiniškai per 16 minučių, praleistų ant parketo, renkate po 10,3 taško. Kokie jūsų asmeniniai siekiai šiam sezonui „Nevėžyje“?

– Mokytis, vis geriau suprasti Lietuvos krepšinį ir atlikti, tai, ko manęs prašo treneris Ramūnas Cvirka, kad būčiau vertas praleisti daugiau minučių ant parketo. Galbūt nuskambės šabloniškai ir neįdomiai, bet tokia yra tiesa: noriu padėti komandai laimėti ir kuo daugiau prisidėti prie pergalių.

Būti geresniu žaidėju negu buvau pernai. Būti geresniu žaidėju negu buvau vakar. Ir tiesiog mėgautis krepšiniu.