Stiprėjantys LKL klubai pastiprinimo dairosi užsienyje

Lietuvos krepšinio lygos klubai vis daugiau dėmesio skiria užsieniečiams – tai aiškėja ryškėjant klubų sudėties kontūrams.

LKL klubų legionierių skaičius jau dabar didesnis nei LKL sezono atidarymo dieną prieš metus, nors iki naujojo sezono lieka trys savaitės.

2016–2017 metų LKL sezoną pradėjo 33 žaidėjai iš užsienio, o šiuo metu komandose jau yra 39 legionieriai. Šis skaičius dar turėtų padidėti.

Panevėžio „Lietkabelis“ bei Klaipėdos „Neptūnas“ nori pasistiprinti įžaidėjais iš užsienio, o Utenos „Juventus“ – sunkiuoju krašto puolėju.

Prienų–Birštono „Vytauto“ sudėtyje yra 8 krepšininkai, Kėdainių „Nevėžio“ – 9. Šie klubai vis dar ieško pastiprinimo, kuriais gali tapti ir krepšininkai ne iš Lietuvos.

Taigi, kas lėmė tokį didelį užsieniečių antplūdį?

„Be abejonės – lietuvių krepšininkų atlyginimų šuolis, – teigė „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis. – Lietuvių krepšininkų atlyginimai stipriai šovė į viršų, o klubai tiesiog nebegali jų įpirkti. Dabar vidutinio lygio lietuviai kainuoja tiek, kiek anksčiau kainuodavo aukščiausio ar bent žymiai aukštesnio lygio krepšininkai iš Lietuvos.

Kitas dalykas yra mokesčių sistema. Lietuviui krepšininkui mokesčiai yra triskart didesni nei užsieniečiui. Tas irgi prideda savo.“

Kitu kampu į šią situaciją žvelgia Prienų–Birštono „Vytauto“ strategas Virginijus Šeškus, kurio nuomone, lietuvių krepšininkų trūkumas atsirado dėl jų noro išbandyti save užsienyje. O tam yra bent kelios priežastys.

„Jaučiamas lietuvių krepšininkų trūkumas. Mūsų ekipoje tai ypatingai jaučiasi antroje bei trečioje pozicijose, – dėstė V. Šeškus. – Dauguma lietuvių išvažiuoja žaisti į užsienį, nors jiems panašius kontraktus siūlo ir Lietuvoje. Jie tiesiog nenori likti. Vieni nori pasibandyti save užsienyje, galvoja ten užsikabinti, o kiti kalba apie nepamatuotą kritiką Lietuvoje, nes visi čia krepšinio specialistai. Žaidėjai nori gyventi ramiai, tą jie gauna svetur.“

Šiuo metu trys LKL klubai yra pasiekę maksimalią šešių legionierių ribą: Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ bei Alytaus „Dzūkija“.

Kauniečiai ir vilniečiai savo sudėtyse turi net po 7 legionierius, tačiau vokietis Isaiah Hartensteinas bus skolinamas NBA Plėtojimosi lygoje rungtyniaujančiai ekipai, o sostinės ekipoje pirmas sąraše išvykti – lenkas Adamas Lapeta.

Kaip teigia „Juventus“ direktorius E. Skersis, didelis legionierių skaičius neturėtų piktinti sirgalių, nes svarbiausias dalykas – pergalės. Būtent ekipos rezultatai yra lemiamas veiksnys klubo gerbėjams.

„Utenoje turime puikų pavyzdį – futbolo klubą „Utenį“, kuris pasiėmė 18 ispanų ir pirmose rungtynėse įveikė Marijampolės „Sūduvą“, o kitose rungtynėse buvo beveik apypilnis stadionas. Ekipa gerina lankomumo rekordus ir niekam nerūpi, ar ten lietuviai žaidė, ar nežaidė“, – pasakojo E. Skersis.



Dideliame legionierių kontekste ryškiai žiba žaidėjai iš JAV, kurių šiuo metu yra 19. Tai yra pusė visos lygos užsieniečių. Po penkis atstovus LKL turi Latvijos ir Rusijos valstybės, o dar dešimt šalių deleguoja po vieną krepšininką.

Praėjusio LKL sezono starte nebuvo nė vieno latvių krepšininko.

„Manau, kad Latvijoje nėra pinigų, girdėjau, kad rinka ten yra susilpnėjusi, – aiškino V. Šeškus. – Mes įsigijome Karlį Apsitį, jam ten nedaug pinigų mokėjo, tai jis gavo šansą pasirodyti čia. Žinoma, į šią vietą galėjome paimti lietuvį, tačiau pasiekti susitarimo nepavyko.“

Šiame LKL legionierių antplūdžio kontekste išsiskiria „Neptūnas“, kurio sudėtyje yra tik vienas užsienyje gimęs krepšininkas. Tai kolumbietis Juanas Palaciosas, praeityje atstovavęs „Lietuvos rytui“.

Vienas legionierius sudėtyje – mažiausias rodiklis visoje lygoje bei didelė prabanga pagal dabartines rinkos tendencijas. Anot „Neptūno“ atstovų, tai geras jų derybų rezultatas.

„Visada jaučiame kainų augimą, situacija rinkoje nėra lengva, – teigė Klaipėdos klubo direktorius Algimantas Ercius. – Sutartis pasirašoma tuomet, kai randami kompromisai. Buvo ir tokių lietuvių, kurių norėjome, bet kompromisų neradome ir jų įsigyti negalėjome, o su žaidėjais, su kuriais sudarėme kontraktus, pasiekėme kompromisus. Jie ties kažkuo nusileido, kažkur sumažino savo norus ir prašymus.“

Šį tarpsezonį pajūrio ekipa surinko ne tik lietuvišką, bet ir konkurencingą sudėtį. Klaipėdiečiai sukirto rankomis su tokiais lietuviais kaip Renaldas Seibutis, Tomas Delininkaitis, Laimonas Kisielius, Edgaras Želionis bei Simas Galdikas.

Į medalius besitaikantys klaipėdiečiai rinkdami sudėtį visada akcentuoja vietinių krepšininkų įsigijimą. T. Delininkaitis ir S. Galdikas yra klaipėdiečiai, o R. Seibutis kilęs iš pajūryje esančio Šventosios miestelio.

„Visada manome, kad lietuviškas, o ypač klaipėdietiškas kraujas, padeda kovojant aikštelėje, – sakė A. Ercius. – Mūsų strategija yra rinkti lietuvišką sudėtį, o į trūkstamas vietas pirkti užsieniečius. Žiūrėsime, kaip tai pasiteisins.“

Komplektuodami sudėtis ir dėliodami planus klubai naudoja skirtingas strategijas. Vienos ekipos sudėties dėlionę pradeda nuo legionierių, kitos – jais užbaigia. Kuri strategija veiksmingiausia ir atneša skaniausius vaisius išvysime jau artėjančiame sezone, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.