Sąmokslo teorijomis netikintis Ž. Skučas: „Buvome susitaikę, kad teks susirgti“

Šis „Betsafe-LKL“ sezonas dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos krepšinio bendruomenei įsimins kaip vienas daugiausiai iššūkių kėlusių ir jėgų pareikalavusių sezonų.

Pirmąja itin rimtai nuo koronaviruso protrūkio savo gretose nukentėjusia ekipa Lietuvoje tapo Utenos „Juventus“.

Spalio 27 d. pasirodžius naujienoms apie du COVID-19 atvejus šiame klube, išsitirti teko ir likusiems komandos nariams, o jau po dviejų dienų paaiškėjo, jog liga užsikrėtė net devyni ekipos krepšininkai ir du personalo atstovai.

Dėl šių priežasčių teko koreguoti „Betsafe-LKL“ čempionato tvarkaraštį, o uteniškiai buvo priversti sustabdyti komandines treniruotes ir dienas leisti saviizoliacijoje.

Vienu tokių žaidėjų, kuriam tiesiogiai teko patirti koronaviruso atneštus nemalonumus, tapo Utenos klubo puolėjas Žygimantas Skučas. 28-erių krepšininkas vienas pirmųjų iškrito iš rikiuotės ir užsidarė namuose siekdamas pasveikti ir užkirsti kelią viruso plitumui artimoje aplinkoje.

Kiek vėliau buvo pranešta apie sparčiai gerėjančią situaciją Utenos klube, o pats Ž. Skučas jau gavo gydytojų leidimą palikti savo namus, todėl uteniškiai tunelio gale jau mato šviesą ir ruošiasi grįžti į kovą „Betsafe-LKL“ pirmenybėse.

Apie įvykius „Juventus“ klube Ž. Skučas kalbėjosi su LKL.lt.

– Su kokiu požiūriu į pandemiją pasitikote šį sezoną?

– Kai vasarą žaidėme „Hoptrans 3x3“ turnyre, jau tada buvo mintys, kad rizikuojame užsikrėsti. Lietiesi su žaidėjais, kurie bendrauja su savomis šeimomis ir draugais, dar yra ir sirgaliai, kurie nori sumušti rankomis ar nusifotografuoti.

Esi padidintos rizikos grupėje ir visko pasitaiko – toks tavo darbas, neturi iš ko rinktis. Kai pradėjome sezoną, jau buvo šiokie tokie apribojimai, bet žmonės mėgsta juos apeiti. Susitaikai su tuo, bet esi jaunas ir tiesiog tikiesi, kad neužkrėsi tėvų ar senelių.

– Kaip atrodė diena, kai sužinojote, kad esate užsikrėtęs COVID-19?

– Apsirgome iškart su žmona, dieną po rungtynių su „Lietkabeliu“. Pirmadienį pranešiau gydytojai, kad sirguliuojame, ji atsakė, kad ir dar vienas komandos draugas serga. Kadangi niekur nėjome neapsirengę ir nebaliavojome, ramiai buvome namie, tai galvojome, kad tai yra nesąmonė – bus užklupęs kitoks virusas, o gal ir gripas.

Jei sirguliuoji, negali treniruotis, todėl nuvažiavome išsitirti ir gavome atsakymą. Dabar jau viskas gerai. Kadangi komandos draugai buvo asmenys, su kuriais turėjome kontaktą, tai tirtis reikėjo ir jiems. Buvome susitaikę, kad vis tiek greičiausiai reikės užsikrėsti ir persirgti, o dabar atėjo tas laikas.

– Ar komandoje nekilo panika išgirdus, kad yra nemažai žmonių, užsikrėtusių COVID-19?

– Visos komandos gyvena rizikoje, ypač tos, kurios važinėja po Europą. Panikos neatsirado, ji buvo kovo ar balandžio mėnesiais, kai dar buvo nežinios. Dabar jau apsipratome su ta mintimi ir situacija, žinome, kad prie traumų rizikos prisideda viruso rizika, tai yra natūralus dalykas. Niekas nesupanikavo – vieni sirgo stipriau, kiti mažiau, bet nei vienas nebuvo prijungtas prie aparatų, todėl kol kas atrodo, kad viskas baigsis gerai.

– Kaip atrodė komandos sportinis gyvenimas saviizoliacijos laikotarpiu? Kaip pats leidote dienas?

– Tie, kas neserga, gavo sporto programas, atliko traumų prevenciją. Mes per atstumą atidavėme tėvams šunį ir niekur nėjome. Turime mažą vaiką, su juo reikia pažaisti, pasidaryti valgyti ar prisėsti prie mokslų, filmą pasižiūrėti. Tai, ką veiktų paprastas žmogus, darėme ir mes, esam tokie patys.

– Galbūt prieš susirgdamas virusu turėjote kitokių įsitikinimų, kurie pastaruoju metu apsivertė aukštyn kojomis?

– Kitokių įsitikinimų neturėjau, šioje situacijoje neįžvelgiu sąmokslo teorijos. Internete labai patogu tokius dalykus sugalvoti, o paneigti – sunku, nes žmonės būna tvirtai įsitikinę savo tiesa. Mano aplinkoje tokių žmonių nėra – esame mokslo, logikos žmonės. Aišku, galima apgauti, bet ne tokiais kvailais dalykais.

Kovo mėnesį važiuodamas į parduotuvę apsipirkdavau ir dviems savaitėms, ir dešimčiai dienų. Neidavome niekur, tad jau tada gyvenome karantine, dabar net nevedėme šuns, visai nėjome į lauką. Žinojome, kas mūsų laukia, kokia bus rutina ir sunkumai. Sunku būti namie, ypač, kai esi aktyvus ir sportuojantis žmogus, bet visiems reikia kažkiek pasiaukoti, nes televizijoje matome žmones, kurie dėl savo išsilavinimo stokos yra apgauti ir kenkia kitiems.

– Tapo aišku, kad kurį laiką „Betsafe-LKL“ arenose nebus žiūrovų. Ką tai keičia jūsų komandai?

– Aišku, kad neišeis į naudą nei finansiškai, nei emociškai. Žiūrovų palaikymas mūsų arenoje jausdavosi visada, šiemet galbūt buvo prislopimas, bet vis tiek turime savo fanų klubą – „Raudonuosius velnius“, kurie padarydavo liūto dalį darbo, kiek tai buvo leidžiama iki šiol.

Tai atims kažkiek atmosferos, bet kadangi pas mus komandoje yra daug patyrusių krepšininkų, esame labiau atsipalaidavę ir be pykčių, mėgstantys pajuokauti, tad patys save užsivedame. Susitvarkysime su tuo, gal legionieriams bus kitaip, bet jie abu yra tvarkingi ir motyvuoti. Tuščioje arenoje nebus žaisti smagiau, bet nemanau, kad tai pakenks rezultatams.