G. Krapikas – apie nutolusį „Žalgirį“, nežmonišką talentą „Ryte“ ir per žiaurius derbius

Jau šį sekmadienį „Betsafe-LKL“ čempionate nugriaudės sirgalių ilgai lauktas trečiasis šio sezono derbis tarp Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“. Dvi pirmąsias dvikovas užtikrintai laimėjo Kauno ekipa, tačiau sostinės klubas šį derbį pasitinka visai kitomis nuotaikomis – su nauju treneriu Giedriumi Žibėnu tęsdami 12 pergalių iš eilės seriją. Sekmadienio rungtynes tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ 17 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija.

Praėjusių metų spalio 25 dieną pirmąjį Lietuvos krepšinio grandų mūšį Vilniuje žalgiriečiai laimėjo 84:72.

Tada „Ryto“ viltis rimčiau pasipriešinti čempionams dar gaivino 18 taškų surinkęs Demetrius Jacksonas, tačiau staigus pastarojo išvykimas buvo tik viena iš daugybės jau įvykusių permainų sostinės ekipoje.

Antroji „Žalgirio“ ir „Ryto“ dvikova Kaune nė iš tolo nepriminė tikrojo derbio – sostinės klubą retino traumos ir susirgimai COVID-19 liga, o Martino Schillerio kariauna 92:45, tai yra rekordiniu 47 taškų skirtumu, pervažiavo problemų komandos viduje nestokojančio Donaldo Kairio auklėtinius.

Sezonui perkopus į antrąją pusę, „Žalgiris“ išlaikė absoliučiai visus žaidėjus ir tą patį komandos branduolį, o „Rytas“ trečiąjį derbį pasitinka kaip reikiant atsinaujinęs – sostinės komanda turi naują trenerį ir būrį naujai atvykusių krepšininkų, taip pat ir dvylikos pergalių iš eilės seriją savo sąskaitoje ir „karščiausios“ lygos komandos titulą.

Kuo puikiausiai „Ryto“ ir „Žalgirio“ derbių atmosferą prisimena šiuo metu Kinijos krepšinio lygoje dirbantis, tačiau penkerius metus Kauno ekipos garbę kaip žaidėjas ir dešimt metų kaip treneris gynęs Gintaras Krapikas.

59 metų specialistas atviras – jo ryšys su „Žalgirio“ komanda yra amžinas, o net ir būdamas tolimojoje Kinijoje treneris stengiasi nepraleisti nė vienerių savo buvusios komandos rungtynių.

„Iki pat šios dienos nepraleidau nė vienerių „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje. Jas žiūriu naktimis – tai antrą, tai trečią, tai ketvirtą valandą nakties. Taip pat yra ir su „Betsafe-LKL“ – jei patys čia Kinijoje neturime vėlyvų rungtynių, tai tikrai pagal galimybes pasižiūriu rungtynes. Mane tai labai domina, pažiūriu, kaip komandos atrodo įvairiose sezono stadijose. Stengiuosi neatitolti nuo lietuviško krepšinio“, – kalbėdamas su LKL.lt sakė G. Krapikas.

Treneris prisiminė kiek anksčiau, prieš penkerius ir dešimt metų Lietuvoje vykusius derbius ir jų atmosferą, taip pat apžvelgė dabartines abiejų komandų formas, atskleidė savo artimą ir betarpišką ryšį su Kauno ekipa ir jos kapitonu Pauliumi Jankūnu, taip pat bedė pirštu į akivaizdų „Ryto“ lyderį Andrew Goudelocką ir pasidalijo savo prognoze artėjančiai dvikovai.

– Treneri, visų pirma, kaip galėtumėte apibūdinti savo dabartinį ryšį su „Žalgiriu“?

– Ryšys buvo ir liks visada. Su dabartiniais žaidėjais tokio stipraus ryšio nebeturiu, tik su keliais vyresniais krepšininkais susirašome, o kitų pažinti jau nespėjau. Bet su vadovais, ypatingai su Pauliumi Motiejūnu, ryšys yra išlikęs artimas ir draugiškas. Kaip buvau, taip ir likau žmogumi, kuris stipriai palaiko, stipriai žiūri ir domisi „Žalgiriu“. Tai niekada nepasikeis.

Iki pat šios dienos nepraleidau nė vienerių „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje. Jas žiūriu naktimis – tai antrą, tai trečią, tai ketvirtą valandą nakties. Taip pat yra ir su LKL – jei patys čia Kinijoje neturime vėlyvų rungtynių, tai tikrai pagal galimybes pasižiūriu rungtynes. Mane tai labai domina, pažiūriu, kaip komandos atrodo įvairiose sezono stadijose. Stengiuosi neatitolti nuo lietuviško krepšinio.

– Ko gero, geriausiai jums pažįstamas kapitonas Paulius Jankūnas. Koks jūsų akimis tai krepšininkas ir žmogus?

– Beveik visą Pauliaus karjerą stebėjau. Jis atėjo pas mus iš dublerių komandos kaip tik man dirbant Antano Sireikos asistentu. Tuo metu jau buvo akivaizdu, kad Pauliui NKL rėmai yra per siauri. Į vyrų krepšinį jis atėjo labai jaunas ir anksti, bet visiems buvo aišku, kad tai bus žmogus, kuris įsitvirtins komandoje ir duos jai labai daug. Paulius augo kaip žaidėjas, aš irgi augau kaip treneris. Krepšinyje jį mačiau nuo pat mažens, o dabar man net sunku surinkti tiek gražių žodžių, kiek norėčiau. Sakykime taip – visi gražiausi lietuviški žodžiai keliauja Pauliui, jis to tikrai vertas ir kaip žaidėjas, ir kaip žmogus.

– Treneri, kokius derbius čia, Lietuvoje, jūs prisimenate ryškiausiai?

– Buvo pačių įvairiausių laikmečių. Vietomis tai būdavo nesveika atmosfera. Turiu omenyje, tai tikrai atrodydavo per žiauriai. Man patinka tokie derbiai, kuriuose leidžiama išsiaiškinti aikštelėje – sportininkai išsiaiškina santykius kovoje. Bet anksčiau tikrai neišvengdavome nešvarių žaidimų, dirbtinio neapykantos kurstymo. Tada stipriai įsikišdavo ir žiniasklaida, ko tik neperskaitydavome laikraščiuose... Derbis įgaudavo negerą, nesportinį prieskonį. Lietuviai mes, aišku, nesame išskirtiniai – taip yra daug kur Europoje. Bet viskas yra sveika iki tol, kol netampa dirbtina ir per grubu.

– O kokias Lietuvos krepšinio klasikos rungtynes jūs matote dabar, pastaraisiais metais?

– Derbiai anksčiau tikrai ir būdavo žymiai atkaklesni. Taip, biudžetai skirdavosi ir tada, bet tu, kaip žiūrovas ir net kaip treneris, niekada negalėdavai nuspėti, kas šį kartą laimės. Jei ir būdavo „ant popieriaus“ stipresnių sudėčių, tai niekada nebūdavo aišku, ar tą pavyks įrodyti aikštelėje. Tai būdavo tikrai puikus renginys. Dabar aš to pasigendu. „Žalgiris“ yra nutolęs, nieko Lietuvoje arti nėra. Tikiuosi, kad tai tik laikina tendencija, bet toks scenarijus kartojasi jau ne pirmą sezoną.

– O kaip jūs vertinate sirgalių ir ekspertų kalbas, kad dabartinis „Rytas“ Kauno ekipai nebėra toks jau rimtas varžovas?

– Jeigu tu esi širdyje tikras sportininkas – tave tokios kalbos turi užvesti. Tu turi įrodyti, ko iš tiesų esi vertas. Turi bent kartą atsakyti visiems kritikams ir neleisti savęs laikyti autsaideriu. Tačiau tai yra charakterio klausimas. Sezono pradžioje jie buvo tikrai suskydę. Iki trenerio pasikeitimo jie buvo skysti, aš nemačiau didelio noro laimėti, mačiau tik grupę vyrukų, kurie ateina žaisti ir tikisi geriausio. Galingoje komandoje tokiam požiūriui vietos tiesiog nėra, tikiuosi, kad to nebėra ir dabartiniame „Ryte“. Priešingu atveju galėsime sostinės klubą vadinti vidutinio lygio komanda.

 – Esate sukaupęs įvairių patirčių. Kiek stipriai motyvuoja žinojimas, kad esi tarsi rungtynių autsaideris?

– Jeigu komanda yra silpnesnė „ant popieriaus“ ir tarp žaidėjų bei klubo vadovų, trenerių, nėra geros chemijos, to žiūrėjimo viena kryptimi, tai nieko ir nebus. Sezono pradžioje buvo akivaizdu, kad komandai velniškai persiduoda nesutarimai valdžioje, trenerio simpatijos ir antipatijos – juk visa tai žaidėjai jaučia ir mato. Normalu, kad tai stipriai išblaško. Niekada vidutinio lygio komanda nepasieks geresnio žaidimo, jei neturės vidinės chemijos. O jei nuotaikos viduje yra puikios, tada ir vidutinė komanda gali iššauti.

– Puikiai pažįstate ir Andrew Goudelocką, kuris į jūsų vadovaujamo „Žalgirio“ krepšį kadaise Eurolygoje suvertė per 30 taškų...

– Ir ne tik į mūsų (juokiasi – aut.). Jis yra ir šiai dienai tikrai Eurolygos lygio žaidėjas. Bet turime atsižvelgti į sveikatą, o čia jis problemų turi nemažai. Jis labai stipriai priklausomas nuo savo fizinės kondicijos – juk tai be galo staigus ir greitas žaidėjas. Apginti jo kartais tampa tiesiog neįmanoma, bet tam negali būti jokių sveikatos trikdžių. Tai yra nežmoniškai aukšto lygio žaidėjas ir vienareikšmiškai „Ryto“ lyderis, čia net kalbų nėra.

– Esate matęs įvairių „Žalgirio“ būsenų – stabilumas, krizė, pakilimas. Koks dabar yra „Žalgiris“?

– Išėjus vasarą Šarūnui ir atėjus naujam treneriui, bendros sirgalių ir žiūrovų nuotaikos buvo pesimistinės. Be abejo, pakeisti tokio lygio asmenybę ir tokį trenerį yra nežmoniškai sunku. Bet kuriam naujam žmogui tai yra nežmoniškai sunki užduotis. Visi nori lygintis su Šarūnu, bet lygintis čia nėra ko – jis yra išskirtinis. Pirminės nuotaikos atėjus naujam treneriui man labai nepatiko, bet dabartinis „Žalgiris“ iki šiol atrodo puikiai. Jeigu dar vis komanda turi šansą užsikabinti į Eurolygos atkrintamąsias, tai yra puikus rezultatas. Aišku, buvo ir duobelių šiame sezone, bet visa tai yra labai natūralu.

– Dvi pirmosios šio sezono dvikovos priklausė „Žalgiriui“. Kaip manote, kaip atrodys trečioji?

– Šįkart derbis bus labai įdomus, o tam yra net kelios priežastys: pasikeitus treneriui „Rytas“ demonstruoja gerą žaidimą, tokia ilga pergalių serija kalba pati už save. Taip pat tai bus rungtynės Vilniuje, dar svarbu, kad vilniečiai varžosi tik „Betsafe-LKL“ čempionate, o „Žalgirio“ mintys turėtų suktis aplink lemiamą atkarpą Eurolygoje.

Įdomiausia bus sužinoti, kaip „Rytas“ sugebės pasinaudoti šia situacija. Mums, krepšinio sirgaliams, norėtųsi bent šioje situacijoje atkaklios kovos ir jausmo, kad derbis gali sugrįžti į senas vėžes ir dovanoti kovą iki paskutinių minučių.

– O ko reikia tikrai intrigai?

– Čia kalba eina tik apie tai, kaip susiklostys paskutinės „Žalgirio“ rungtynės Stambule. Svarbu, kaip stipriai išsikraus pagrindiniai žaidėjai, kokią nuotaiką bendrai komanda parsiveš iš išvykos. Derbiui žalgiriečiai turės pasiruošti tik per vieną dieną, tai apie stebuklus taktikoje kalbėti neverta – svarbiausia čia yra fizinis atsistatymas.

– Tai vis dėlto, kas laimės mūšį Vilniuje?

– Prognozuočiau pradžioje nelengvą kovą „Žalgiriui“, nes „Rytas“ bus šviežesnis, žais namuose. Tai rungtynių pradžia turėtų būti atkakli, bet vėliau, manau, „Žalgiris“ jau pakankamai kartų įrodė, kaip gali sužaisti antrą rungtynių pusę. Derbį laimės „Žalgiris“.