Pergalėmis džiaugtis neskubantis G. Petrauskas: „Labai norėčiau tikėti, kad tai – lūžio taškas“

Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ komanda šį sezoną pasitiko visiškai atsinaujinusi. Treneris Gediminas Petrauskas neslepia – tai buvo didelis iššūkis, norint, kad visi žaidėjai suliptų ir taptų vienu kumščiu.

Nors pačioje sezono pradžioje pergalių trūko, pastaruoju metu kėdainiečiai turi daugiau optimizmo. Citadele KMT pavyko būti per žingsnį nuo ketvirtfinalio, kadangi charakterį parodęs „Nevėžis-Optibet“ nenuleido rankų po 90:107 pralaimėjimo uteniškiams ir antrajame mače revanšavosi 113:101. Vis tik to neužteko.

„Betsafe-LKL“ fronte sekė pergalė prieš „Gargždus“ (92:80), solidi kova Kaune (98:102), o galiausiai pavyko nukauti Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ (106:94).

„Kai kažką laimi, visada nuotaika geresnė nei esant pralaimėjimų liūne. Tam ir dirbi, kad pasidžiaugtumei kelias dienas“, – šypsojosi G.Petrauskas.

„Betsafe-LKL“ turnyro lentelėje kėdainiečiai šiuo metu yra vienuolikti (3-11), nors šalia jų su tokiu pat balansu yra „Gargždai“.

LKL.lt svetainėje – pokalbis su treneriu apie vasaros pokyčius, iššūkius, pakitimus sudėtyje ir atėjusias pergales

– Per vasarą Kėdainių ekipa stipriai atsinaujino. Atsukus laiką, kiek sudėtinga jums ir Jonui Mačiuliui buvo burti šią ekipą?

– Tų sunkumų buvo keli. Pirmiausiai, liko tik du žaidėjai, abu – su traumomis, tiek Stenionis, tiek Marcinkevičius. Ne gana to, Stenioniui universiadoje trauma pasikartojo, tad likome su vienu Justu, kuris pernai nežaidė pusę metų. Praktiškai turime visiškai naują komandą. Pakeisti ją taip kardinaliai – labai sunku. Kitas dalykas, išėjo tokie žaidėjai kaip Valinskas ar Lavrinovičius, kurie buvo su mumis keletą metų bei suprasdavo mus, kaip trenerius ir vadovus, ir padėdavo integruotis naujokams. Procesas užtrūko ir dar vis vyksta, nėra lengva, manau, tie sunkumai persikėlė ir į rezultatus.

– Buvome įpratę, kad pastaraisiaias metais Kėdainių ekipa turėdavo perspektyvių talentų. Kodėl kažko ryškesnio nepavyko atsivežti šiemet?

– Norėjome pasiimti du ar tris žaidėjus, kuriems buvo numatytas nemažas vaidmuo, bet mus nugalėjo NCAA pasiūlymai. Nelabai ką galime padaryti, nes ten jaunimas gauna ir mokslą, ir pakankamai gerus atlyginimus. Jaunų žaidėjų ieškojime mums atsirado dar viena papildoma kliūtis. Jei anksčiau trukdė finansai ar sąlygos, kai tai pasigerinome, išlindo naujas dalykas. Bet tai – krepšinio evoliucija, keičiasi sąlygos, krepšinis, turi prisitaikyti.

– Talento gal ir trūksta, bet jaunimo „Nevėžyje-Optibet“ yra nemažai. Kokių iššūkių turite, dirbdamas su patirties stokojančiais vaikinais?

– Vienas iš iššūkių ir yra, kai ateina žaidėjai, nerungtyniavę LKL lygyje, nerungtyniavę Europoje ar žaidę skirtingose šio žemyno šalyse. Visumą sukurt – sunku, bet nemanau, kad mes vieninteliai ar išskirtiniai, kiekviena komanda susiduria su tuo vienokiu ar kitokiu būdu. Matome, kad ir į „Žalgirį“ atvykus žaidėjui su NBA patirtimi, jis neima iškart kalnų versti, reikia priprasti prie visko – teisėjavimo, taisyklių, treniravimo, žaidimo stiliaus. Tai laikas, kurį reikia investuoti į žaidėjus.

– Kokią svarbą ne tik aikštelėje, bet komandos rūbinėje turi vyriausias jūsų žaidėjas Ignas Vaitkus?

– Jis yra kapitonas ir vienareikšmiškai turi didelę įtaką – tiek patariamąjį, tiek pakeltą balsą rūbinėje. Jis yra labai svarbi komandos dalis, džiaugiamės, kad po daug metų pavyko Igną susigrąžinti į Kėdainius.

– Įspūdingą sezoną Kėdainiuose turi Zane‘as Watermanas, kurio skaičiai siekia 15,3 taško, 6,3 atkovoto kamuolio ir 17,9 naudingumo balo. Ar tikėjotės to iš šio legionieriaus?

– Pradžioje tikėjomės, kad jam bus sunku, nes jis atvyko tiesiai iš Kanados lygos. Jis buvo pailsėjęs tik savaitę laiko, per ją atšventė vestuves ir kitą dieną atskrido pas mus. Supratome, kad jo forma turėtų pasėsti, bet dabar ji atsigauna, tereikia toliau stebėti formą ir pabandyti ją išlaikyti kuo stabilesnę iki sezono pabaigos.

– Į Kėdainius trumpam grįžęs buvo Viny Okouo. Ar tai buvo klaida?

– Keičiant žaidėjus pripažįsti, kad buvo klaidų. Negaliu pasakyti, kad Viny mums buvo blogas kaip žaidėjas ar kaip charakteris. Mes pirmiausiai buvom pasirašę kitą aukštaūgį, kuris išvyko vos atvykęs. Jau prieš pat sezoną daug variantų nebuvo. Viny atrodė patikimas žaidėjas, jau buvęs Kėdainiuose, jam nebuvo kultūrinio šoko, tačiau jis mums nelabai tiko prie žaidimo tipo. Manau, jis pats nesijautė labai gerai. Kitokioje sistemoje jis galėjo žaisti geriau, bet mes bandėme jį pritraukti prie likusių žaidėjų, tai nelabai pavyko ir teko atsisveikinti.

– Naujausias „Nevėžio-Optibet“ papildymas yra Francis Okoro. Kiek tenkina jo progresas?

– Jis yra naujokas Europoje, nors sezoną pradėjo Prancūzijoje, tačiau didelio vaidmens ten neturėjo. Pas mus rolė jam – didžiulė, cementuoti baudos aikštelę. Labai džiugina jo kova dėl kamuolių, energija, bėgimas į greitą puolimą. Yra dalykų, kuriuos reikia perprasti – lietuvišką krepšinį, bet jis žingsnius daro ir kol kas viskas atrodo gerai.

– Kaip manote, kur buvo Lovre Bašičiaus problemos, kad šis neįsitvirtino Kėdainiuose?

– Negalima kaltinti Bašičiaus vieno. Kaip sakau, modeliuojant komandą kartais sunku pasakyti, ar „pirmos“ ir „penktos“ pozicijos žaidėjai atitiks. Stiliai gali būti panašūs, bet vienas kito jutimas aikštėje – sunkiai nuspėjamas. Mums tiesiog Viny ir Lovre tandemas nelabai veikė, kaip tikėjomės. Lovre turėjo gerų rungtynių su 11 ar 10 perdavimų, negalima sakyti, kad jis buvo žaidėjas, kuris antklodę trauktų į save, nenorėtų atlikti perdavimų ir žiūrėtų tik savo statistikos. Ne. Bet kai pasveri už ir prieš, supranti, kad turi ieškoti kitokio tipo žaidėjo.

– Pastaruoju metu Kėdainių komanda išgyvena labai gerą atkarpą. Ar galima sakyti, kad „Nevėžis-Optibet“ išgyvena savotišką lūžio momentą?

– Visada tikiesi, kad po geresnių rungtynių žaidėjai įgaus didesnio pasitikėjimo savimi, treneriais, sistema, vienas kitu. Stengiamės dirbti, palaikyti pozityvumą – net per pralaimėjimus bandėme visus būdus, kad žaidėjai nepasiduotų. Labai norėčiau tikėti, kad taip yra, bet kelios rungtynės – ne pavasaris. Laukia daug sunkių kovų, žiūrėsime, kaip atrodysime po švenčių.

– Po pirmosios Citadele KMT akistatos su uteniškiais turėjote 17 taškų deficitą ir, esant tokiai situacijai, atrodo, sunku įtikinti žaidėjus, jog seriją galima laimėti. Kaip pavyko tai padaryti ir pakovoti dėl kito etapo?

– Mes laimėjome prieš „Gargždus“, iškart po kelių dienų turėjome žaisti ir jautėsi pakylėta nuotaika. Mes nejautėme jokio spaudimo, laimėsime ar pralaimėsime, tai ne tragedija mums. Taip atsirišo rankos, žaidėme su laisvumu, kuris mums visai tinka ir kurio norime nuo sezono pradžios. Utenoje jautėmės pakankamai laisvai, kamuolys judėjo, gerai pataikėme, tai ir leido išlikti serijoje iki pat galo.

– Po pergalės prieš „7bet-Lietkabelį“, atrodo, pasitikėjimas turėtų kilti dar labiau?

– Taip, tikimės, bet visada yra slidus reikalas: kažkokią pergalę pasiimi, tada pagalvoji, kaip viskas gerai, o tada, žiūrėk, seka prastos rungtynės. Mūsų kaip trenerių darbas – stengtis išvengti banguotumo. Yra dalykų, kuriuos norime taisyti, norime pasveikti ir eiti į kitas rungtynes.

– Iki kitų „Betsafe-LKL“ rungtynių turite daugiau nei savaitę. Ar tai gali tapti privalumu?

– Kaip pažiūrėsi. Faktas, kad jei pradedi demonstruoti geresnį žaidimą, norisi žaisti kas 3 dienas, kad palaikytumei gerą emociją. Bet tuo pačiu mes visiškai subyrėję su traumomis, mums reikia laiko atsistatyti, nes su 7 žaidėjų rotacija žaisti kas 3 dienas mums būtų labai sunku.