Kėdainiečiai eina į medžioklę Citadele KMT ketvirtfinalyje: „Turime eiti ir įrodyti, jog galime ne tik žaisti, bet ir laimėti“

Šeštadienį paaiškėjus, jog Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketverte išvysime Vilniaus „Wolves Twinsbet“ ir Klaipėdos „Neptūno“ susirėmimą, sekmadienį ims ryškėti ir kitos pusfinalio poros kontūrai.

Panevėžyje atsakomąsias ketvirtfinalio serijos rungtynes sužais vietos „7bet-Lietkabelis“ ir Kėdainių „Nevėžis-Optibet“.

Po pirmųjų susitikimų daugelio sirgalių akys, ieškančios intrigos ar potencialių staigmenų, krypo būtent į šią porą, kadangi kėdainiečiai namuose sugebėjo vienu tašku palaužti panevėžiečius (79:78), taip teikdami vilčių pirmąsyk klubo istorijoje prasimušti į Citadele KMT finalo ketvertą.

Apie tai, jog Gedimino Petrausko auklėtinių smūgis Europos taurės klubui nebuvo vienadienis išsišokimas, byloja ir šios ekipos pastarieji mačai „Betsafe-LKL“. Sostinėje „Nevėžis-Optibet“ minimaliu skirtumu nusileido Vilniaus „Wolves Twinsbet“ (102:103), o Kaune vos netėškė antausio „Žalgiriui“ (86:88).

Kėdainiečiams kaip reikiant kimbant į atlapus lygos favoritams, solidų žaidimą demonstruoja ne tik komandos vedliai – Amitas Ebo ir Josephas Girardas – bet ir, panašu, ledus pagaliau pralaužęs Vitalijus Kozys, kuriam sezono pradžia nesiklostė taip, kaip jis tikėjosi.

25-erių 201 cm ūgio puolėjas minėtose akistatose su „7bet-Lietkabeliu“, „Wolves Twinsbet“ ir „Žalgiriu“ išlaikė stebėtinai panašius rodiklius – trissyk pelnė po 15 taškų ir rinko atitinkamai 17, 16 bei 18 naudingumo balų. Be to, kretingiškis ne tik aršiai grūmėsi po krepšiais (vid. 6,7 atk. kam.), bet ir susireguliavo taikiklį atakuodamas iš toli – tikslą pasiekė aštuoni jo tritaškiai iš 14 (57 proc.).

Lemiamą trečiojo Citadele KMT ketvirtfinalio susitikimą nuo 17 val. tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija. Belaukiant intriguojančios vienintelės šio vakaro dvikovos, portalas LKL.lt kviečia skirti laiko pokalbiui su Kėdainių klubui atstovaujančiu V. Koziu.

– Kaip gyvena „Nevėžis-Optibet“ šią lemtingą savaitę? – LKL.lt paklausė V. Kozio.

– Gerai, ruošiamės, savęs nesistengiame apkrauti, kaip sakote, kad tai lemtinga savaitė. Stengiamės nevaikščioti ant peilių. Ramiai darome tą patį, ką darėme iki šiol treniruotėse, nieko nekeičiame, išlaikome viską tą patį. Laukiame sekmadienio, bet stengiamės per daug to į galvas neįsileisti.

– Įdomu paliesti praėjusios savaitės įvykius – rungtynes Kaune. Ten trūko labai nedaug, kad pateiktumėte staigmeną, vieną skambesnių pergalių klubo istorijoje, bet ji išsprūdo. Koks jausmas važiuoti namo po tokio mačo?

– Pikta šiaip jau. Ir praeitą savaitę su „vilkais“ turėjome panašias rungtynes, kuri irgi pralaimėjome vienu tašku. Po tų rungtynių buvo pikta, tai nebuvo pirmos rungtynės, kurias taip paleidžiame su nominaliai stipresnėmis komandomis. Būname rungtynėse iki pat galo ir ketvirtame kėlinyje, atrodo, kažkur užstringame ar paleidžiame ir varžovai nubėga arba dabar, per paskutines dvejas rungtynes, pabaigoje kažko pritrūksta.

Taip buvo ir po „Žalgirio“ rungtynių. Aišku, čia „Žalgiris“, vis tiek jau kitas vardas, Lietuvoje garsiausias ir geriausias vardas. Buvo pikta, gaila, nors kaip ir suprantame, kad prieš „Žalgirį“ davėme kovos, kandžiojomės. Bet dienos gale to vis tiek neužtenka. Turnyrinėje lentelėje mums pralaimėjimas, jiems pergalė.

– Turbūt keistas jausmas pralaimėti prieš „Žalgirį“ ir dėl to jausti apmaudą?

– Suprantu, ką norite pasakyti. Ir patys kalbėjome su komanda rūbinėje, kad kaip ir viskas gerai, sukovojome prieš „Žalgirį“, bet kažko, atrodo, trūko iki pilnumos. Nebuvome patenkinti, norisi tų pergalių kuo daugiau.

– Visi puikiai supranta, kiek daug „Nevėžis-Optibet“ priklauso nuo A. Ebo ir J. Girardo. Nepaisant varžovų dėmesio jiems, jie gana stabiliai išlaiko savo indėlį į komandos rezultatą. Kaip šiam duetui pagelbėti labiau? Ar yra būdų tą padaryti? O gal to nereikia daryti, kai matome, kad komanda pastaruoju metu buvo per plauką nuo pergalių prieš „Žalgirį“ ir „Wolves Twinsbet“?

– Net nežinau, sunku pasakyti, ar jiems reikia, kaip sakote, iš mūsų kitų žaidėjų kažkokios pagalbos. Jie demonstruoja gerą, stabilų žaidimą beveik pusę sezono. Jie situacijas metimams susikuria patys sau. Josephas manęs asmenšikai nepaliauja stebinti – greitoje atakoje bėga dviese prieš vieną, jis sustoja, meta tritaškį ir jį pataiko. Jie atranda savo progas.

Mums, kitiems žaidėjams, gal reikia irgi daugiau indėlio įnešti, kad jiems atvertume tų erdvių. Kartais būdavo momentai, kuomet nuo mūsų kitų žaidėjų daugiau eina į pagalbas, prie jų (A. Ebo ir J. Girardo – LKL.lt) daugiau spaudžiasi, kreipia dėmesį ir jiems automatiškai sunku, kai susiduria su dviem ar trimis žmonėmis. Mums reikia irgi jiems padėti, duoti tą indėlį ir jiems tada atsidarys didesnės erdvės, plotai – išbėgti po užtvarų arba kaip Ebo, žaidžiant į užtvarą bus daugiau erdvių. Ties šituo aspektu jiems galime taip padėti – savo geresniu pataikymu, geresniu progų realizavimu.

– Sezono pradžioje, kuri jums buvo sunki, minėjote, kad nežaidžiate taip, kaip norite ir tik pradedate suprasti, ko iš jūsų norima. Visgi po pastarosios atkarpos jūsų statistiniai rodikliai išaugo. Kaip atnaujintumėte savo atsakymą dabartiniame sezono taške? Ar sėkmingi individualūs pasirodymai kelia pasitikėjimą savo jėgomis?

– Kelia, žinoma. Tada sezono pradžioje buvo taip, kad išeidavau į aikštelę, norėdavau padaryti viską, vos ne kalnus nuversti. Gal save irgi spausdavau, kad po tų metų „vilkuose“ taip galvojau, jog duokite man žaidybinio laiko, aš parodysiu, ką galiu. Žinojau, kad Kėdainiuose gausiu to žaidybinio laiko, bet karštos akys, didelis noras, viskas persikelia į karštą galvą.

Kaip dabar jaučiuosi aikštėje – esu šaltesnis, ramesnis, tuos sprendimus, atrodo, geresnius ir lengviau priimu. Gal šitas ir pasikeitė labiausiai. Taip, progų realizavimas irgi, pradėjo tritaškiai kristi, bet pats jaučiuosi užtikrintesnis aikštėje. Gal tas labiausiai pasikeitė nuo to, kas vyko sezono pradžioje.

– Pasak „Bballytics“ pateikiamos pažangios statistikos, per pastarąjį mėnesį esate išskirtinai geras kovoje dėl kamuolių po varžovų krepšiu – sugriebiate po 2,7 ir tuo lenkiate 95 proc. visų lygos žaidėjų. Taip pat neblogai sekasi rinkti atšokusius kamuolius ir gynyboje. Stereotipinis požiūris sako, kad šie rodikliai rodo žaidėjo norą, pastangas, energijos lygį. Kaip pavyko pagerinti šiuos rodiklius?

– Dėl atkovotų kamuolių visą savo karjerą turėjau uoslę. Dar prieš komandos draugui ar varžovui išmetant kamuolį aš jau matydavau ir pagal trajektoriją galėdavau nuspėti, kur tas kamuolys gali atšokti ir nukristi, visada stengiausi toje vietoje atsidurti ir atsidurti pirmas. Pas mane to noro puolime kovoti dėl kamuolių yra. Visada, jeigu tik yra proga, aš eisiu ant to kamuolio ir bandysiu jį paimti.

Apskritai nuo to stengiuosi statyti savo žaidimą – lipti ant kamuolių, jų atsikovoti, pakartoti vieną, antrą metimą, pasijausti geriau aikštėje, pajusti žaidybinį ritmą. Tada, žiūrėk, pradeda kristi metimai ir iš toliau. Pradedu žaidimą nuo atkovotų kamuolių ir ieškau savų progų judėti be kamuolio, įkirsti, pasislinkti ant tritaškio linijos, kai tas pats Josephas ar Amitas veržiasi, kad pajudėčiau į tinkamą vietą ir atrasčiau savo metimą.

– Komandos vyr. trenerį Gediminą Petrauską pažįstate jau beveik 10 metų – prieš tiek laiko debiutavote jo treniruojamoje U16 rinktinėje. Ar ryšys su strategu, geresnis vienas kito supratimas kažkuriuo metu padėjo pramušant ledus šiemet?

– Nežinau, kai būdavome rinktinėse, būdavo tik mėnesis. Sezonas nuo rinktinės labai skiriasi. Pažintis su juo, kuomet praleidome tris vasaras, padėjo prieš pasirašant kontraktą, padėjo ir Kėdainiuose apsiprasti, jausti, kad esu čia norimas ir laukiamas. Su Gediminu jau prieš tai porą metų vis pabendraudavome, klausdavo, ar atvyksiu, bet niekada nesigaudavo. O dabar gavosi, kad po „vilkų“, kur sėdėjau ant suolo, man pasiūlė. Pagalvojau, kad bus gera terpė vėl susigrąžinti žaidybinį ritmą, žaidimo skonį. Dėl to esu dėkingas treneriui – kad duoda šansų ir kad mane pasikvietė.

– Pakalbėkime apie šį savaitgalį laukiančias rungtynes su „7bet-Lietkabeliu“ dėl patekimo į Citadele KMT finalo ketvertą. „Nevėžis-Optibet“, treniruojamas G. Petrausko, jau buvo panašioje situacijoje prieš dvejus metus, kuomet po pirmųjų rungtynių turėjo 8 taškų pranašumą prieš Vilniaus „Rytą“. Tada, nors ir prireikė pratęsimo, pateikti sensacijos nepavyko ir komandai teko svajonę laidoti. Ar iš trenerio lūpų girdite pasidalinimų tą patirtimi, smulkmeniškų pastebėjimų, kurie galėtų padėti šįkart?

– Ne, pats treneris akcentavo, kad šią savaitę prieš sekmadienio rungtynes nekeisime nieko, ką darėme iki tol. Treniruosimės taip pat, režimas nesikeis, bet paminėjo, kad asmeniškai jausime virpulį viduje. Su kiekviena diena, rungtynėms artėjant, jausime jauduliuką ir tik nuo mūsų priklausys, kaip su juo susitvarkysime ir suvaldysime jį. Kad ir esame jauna komanda, manau, ne vienas esame turėję tokių rungtynių – ketvirtfinalių ar panašių, kuomet žinai, kad tai bus atkrintamųjų lygio rungtynės ir turėsi tiesiog atiduoti viską.

– Jūsų ekipa pastaruoju metu yra tapusi savotiška panevėžiečių silpnybe – G. Petrauskas ne kartą yra įveikęs Nenadą Čanaką. Ar matote paaiškinimą jūsų neparankumui „7bet-Lietkabeliui“?

– Vis tiek visi žino, kad „7bet-Lietkabelis“ gynyboje žaidžia stepoutą. Čia yra Nenado vizitinė kortelė, nors dabar karts nuo karto išlenda ir side gynyba, stūmimas į silpnąją ranką ant užtvarų. Bet vis tiek žinome, kad jie žaidžia tą stepoutą, ypač su Gabrieliumi Maldūnu, kuris tikrai gerai tą daro.

Mūsų prašo, kad judintume kamuolį, kad nė vienas žaidėjas, kai žais su užtvara, neužsižaistų su kamuoliu, nes „7bet-Lietkabelis“ yra tikrai gerai atidirbęs tą gynybą, gali užspausti ir galima pridaryti daug klaidų. Stengiamės judinti kamuolį ir tą treneris labai akcentuoja. Kaip gausis, matysime.

– Nors varžovai taip pat turi jaunų žaidėjų, patirtis yra jų pusėje, turint Vytenį Lipkevičių, Gabrielių Maldūną, Džordže Gagičių, Dovį Bičkauskį. Jūsų ekipoje labiau patyręs yra tik Ignas Vaitkus. Iš kitos pusės „7bet-Lietkabelis“ šią savaitę žaidė du mačus Europos taurėje, kas jiems nėra įprasta. Šiuo atveju šviežumas ir jaunystė yra jūsų pusėje, pasiilsėjus visą savaitę. Ar galite užvaikyti varžovus būtent per šį disbalansą?

– Žinojome, kad jie turi tokią situaciją, dvi Europos taurės rungtynes šią savaitę. Bandysime tuo pasinaudoti. Kad ir jie nebūtų turėję tų dvejų rungtynių, mūsų pusėje yra jaunatviškumas, jaunesnės kojos. Vis tiek būtume bandę, liaudiškai tariant, apibėgti, užbėgti ir su ta energija, greičiu bandyti laimėti.

Nemanau, kad kažkas būtų pasikeitę, jei jie nebūtų žaidę tų dvejų rungtynių, bet dabar taip, manau, turėsime kažkokį pranašumą, bet labai ant to nuovargio nereikia statyti ir pasikliauti. Jiems čia taip pat bus be galo svarbios rungtynės. Čia yra patekimas į Citadele KMT finalo ketvertą. Jiems nei motyvacijos, nei energijos neturėtų trūkti.

– Suprantu, kad tai nėra akcentas jūsų komandoje, bet galbūt norisi kažką įrodyti Jonui Mačiuliui, kuris sezono metu perėjo iš Kėdainių į Panevėžio komandą? Galbūt tokie dalykai sporte kartais irgi suveikia?

– Aišku, gal ir būtų linksma ir smagu, jei laimėtume ir galėtume sakyti, kad Jonai, išėjai ir va. Bet tokio akcento nėra. Suprantame, kad „7bet-Lietkabelis“ yra Europos taurės komanda. Kaip ir žaidėjai ar treneriai, taip ir sporto vadovai nori kilti į aukštesnį lygį. Kai sužinojome tą naujieną, ją visa komanda priėmė natūraliai. Atsirado toks šansas, tad kodėl Jonui juo nepasinaudojus? Bet taip, būtų malonu laimėti ir keliauti į finalo ketvertą vietoje „7bet-Lietkabelio“.

– Įsivaizduokime, kad „Nevėžis-Optibet“ išsaugo savo pranašumą ir iškovoja kelialapį į Citadele KMT finalo ketvertą. Kaip turi atrodyti tokios rungtynės ir ką jūs iš savo pusės turite išpildyti kaip būtinąsias sąlygas, kad toks scenarijus išsipildytų?

– Mes turime ateiti šimtu procentų susikoncentravę. Paskutines porą rungtynių buvome arti ir „Žalgirio“ ir „vilkų“, bet būdavo atkarpų, kai mes neišlaikydavome koncentracijos. Tą labai sunku padaryti visas 40 minučių. Kažkokią atkarpą koncentraciją prarandame, tuomet „Žalgiris“ nubėga 10-12 taškų, tada vėl visi, kaip gavę šlapiu skuduru per veidą, turime atsigauti ir vėl lipti į kalną. Su „vilkais“ patys turėjome 12 taškų pranašumą ketvirtajame kėlinyje ir paskui vis tiek paleidome juos. Svarbi bus koncentracija ir begalinis noras, kaip sakote, tuo jaunatviškumu ir motyvacija, kad turime eiti ir įrodyti, jog galime būti konkurencingi, galime ne tik žaisti, bet ir laimėti.