Žinutę Ą. Tubeliui siuntęs A. Marčiulionis: „Į derbį turime išeiti su didesne energija nei bet kuriose ankstesnėse rungtynėse“

Ilgasis savaitgalis savo finiše palepins sirgalius tikru desertu – pirmuoju šio sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kurią remia „Betsson“, derbiu.

16.30 val. sostinėje ginklus surems Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“.

Kol kas per 7 rungtynes žalgiriečiai dar nė sykio nėra pralaimėję, tuo tarpu „Rytas“ klupo kartą per 5 mačus – sezono atidaryme prieš „Gargždus“.

Sostinės komanda, kaip užkeikta, turi problemų su peties traumomis: Martynas Paliukėnas, Matas Jogėla, o dabar ir Ignas Urbonas susižeidė rankas. Vis tik Augustas Marčiulionis sako – „Rytas“ pasiteisinimo neieško ir kompensuoti komandos draugų netektis turės kiti.

Pasak „Ryto“ atstovo, emocijos komandoje yra dvipusės, tačiau nuleisti rankų vilniečiai neketina.

„Galima ieškot tų pasiteisinimų, bet manau, kad spaudimas yra visada. Sirgaliai tikisi mūsų 110 proc. atsidavimo, energijos ir kovos, kuri bus sunki. Reikia fokusuotis į tai, ką turime, o ne ko neturime, išeiti su didesne energija nei bet kuriose ankstesnėse rungtynėse“, – prieš derbį sako jis.

LKL.lt – pokalbis su A.Marčiulioniu apie vilniečių vargus, pasikeitusį statusą, šaltą dušą sezono starte ir būsimą kovą su „Žalgiriu“

Ją nuo 16.30 val. stebėkite šįkart LNK kanalu ir per „Telia Play“.

– Praeitą savaitę pradėjote pergalingomis Čempionų lygos rungtynėmis, bet viską apkartina traumos. Kokių emocijų komandoje šiuo metu daugiau – nerimo ar pozityvo?

– Toks panašus dvejopas jausmas ir yra. Atrodo, žaidimas vis gėrėja, bet kartu vis kažką prarandame. Vis reikia kažką keisti rotacijose ir pozicijose, gal kažkas dar prisijungs – pokyčių bus, tik jie kardinalūs. Labai gaila traumuotų žaidėjų, bet žaisime su tuo, ką turėsime.  

– Kaip pats reagavote pamatęs, kad už peties susiėmęs aikštę palieka ir Ignas Urbonas?

– Neviltis buvo. Atrodė blogai, ir pats Ignas buvo šokiruotas, negalėjo pakelti rankos. Visa arena nutilo, buvo kertantis per galvą momentas. Ypač, kai jis į rungtynes taip įėjo, davė mums tiek naudos, yra jaunas žaidėjas su tokia energija, o teko pabaigti mačą su tokia trauma. Labai liūdna dėl jo.

– Kaip „Ryto“ komanda tvarkosi su vaidmenų persidėliojimu, kai traumos ėmė lydėti viena po kitos? Pilna rotacija Nedas Pacevičius pasidžiaugė turbūt vos vieneriose ar dvejose rungtynėse.

– Esame profesionalai, turime tą priimti – tiek mažesnį, tiek didesnį vaidmenį. Sezonas ilgas, 10 mėnesių, būna daug pokyčių ir turi priimti tai kaip procesą, kuris vyksta kiekvienoje komandoje kiekvienais metais. Aišku, traumų visada norisi išvengti, bet reikia priimti atsakomybes ir padėti komandai laimėti. Turėsime prisitaikyti – kito varianto nėra.

– Kas tokiame etape morališkai yra svarbiausia komandai?

– Sakyčiau, kad nusiteikimas. Kad kiekvienas sveikas žaidėjas duotų dar daugiau, nei duodavo anksčiau. Turi į rungtynes žiūrėti dar rimčiau, su dar didesne atsakomybe ir galvoti, kaip kompensuoti kito netektį ir parodyti tai, ko gal nebuvai parodęs anksčiau. Psichologinis klausimas labai svarbus.

– Ar galima sakyti, kad „Rytas“ šiuo klausimu yra gana užsigrūdinęs? Galima prisiminti praeitą sezoną, kuomet problemų būta ne vienos, tačiau iš jų vis kažkaip išeidavote sėkmingai.

– Tai padeda, ypač galima prisiminti tą mačą su „Galatasaray“, kai Hardingas iškrito, likus kelioms valandoms. Sėdėjome rūbinėje ir supratome, kad neturime kur trauktis. Niekas neatjos ant balto žirgo ir neišgelbės, turi eiti pats ir muštis, daužytis, kovoti – taip ir laimėjome. O tas mačas mūsų kelyje link titulo buvo kertinis. Mūsų branduolys – Gudaitis, Masiulis, Ignas ir kt. – tą patirtį turime, bandysime daryti tai, kad ji padėtų.

– Turite ir naujų žaidėjų – kaip kol kas klijuojasi dabartinė „Ryto“ sudėtis?

– Dabar jau geriau, nes rezultatai rodo, kad geriau suprantame vienas kitą, ko reikia iš kiekvieno ir kaip žaisti. Procesas vyksta ilgai, visada gali žaisti geriau, pridėti dar, bet šioje stadijoje viskas einasi neblogai. Aišku, dabar kažkam reikės žaisti ilgiau, kažkam reiks žaisti kitoje pozicijoje bei tuos pokyčius reikės priimti.

– Ko naujo komandai įnešė Nedas Pacevičius ir kas liko panašiai, kaip ir prie Giedriaus Žibėno?

– Yra tam tikrų panašumų skautinimo pusėje – viskas daugmaž liko. Panašios ir idėjos dėl greito žaidimo, tik daugiau stengiamės atakuoti silpnesnius varžovų žaidėjus. Dar vis tiek reikia laiko, kad išsigrynintume daugiau dalykų, bet yra tiek panašių dalykų, tiek skirtumų.

– N.Pacevičius vis dar jaunas vyr. treneris. Kiek užtikrintumo jis rodo ir kiek palaikymo jam kaip jaunam specialistui rodote kaip žaidėjai?

– Mes tikrai juo pasitikime, palaikome ir tikime! Bet vis tiek aikštelėje kovojame mes, turime turėti gerą nusiteikimą, norą, energiją, nes nuo mūsų rezultato priklauso, kiek geras atrodys treneris. Štabas tikrai daug dirba, mūsų analizės tikrai geros, detalios, o galiausiai tai reikia įvykdyti, kaip darėme rungtynėse su Trabzono klubu. Svarbus tarpusavio ryšys ir jį turime.

– Vienintelį LKL, kurią remia „Betsson“, pralaimėjimą patyrėte pirmajame mače prieš „Gargždus“. Ar galima sakyti, kad „Rytui“ tai buvo savotiškas šaltas dušas?

– Mes ir prieš rungtynes žinojome, kad tai rimta komanda. Mes, vietiniai, žinome, kokia yra LKL, ypač, kai kita komanda tau ruošiasi savaitę, o tu turi dar vienerias rungtynes. Žinojome, kad kiekvienos rungtynės čia rimtos, tad visai komandai tai buvo geras priminimas. Kažkiek negerai, kad pralaimėjome dėl turnyro lentelės, taip pat ir prie savų sirgalių pralaimėti pirmą mačą nesinori, bet pasiėmėme ir gerų dalykų. Sporte negali ilgai galvoti apie nesėkmę, turi pasiimti pamokas ir eiti toliau.

– Ar tarptautiniame fronte jaučiasi, kad „Ryto“ statusas šį sezoną – jau kitas – čempioniškas?

– Vis tiek ant nugaros turime taikinį. Atvažiavome į Nanterą, buvo jų pirmos rungtynės ČL namie po keleto metų, kalbėjausi su buvusiu universiteto kambarioku, kuris sakė, kaip jie laukė to mačo ir buvo alkani. Manau, tai tikrai daro įtaką.

– Ko „Ryto“ komandai kol kas trūksta labiausiai, kad rodytumėte norimą žaidimą?

– Pirmiausiai – sveikatos, vis tiek lengviau, kai turi visus, ypač treniruočių procese. Yra ir individualių dalykų, ir komandinių, visada galima būti geriau susižaidus, geresnėje formoje. Reikia laiko, tęstinumo, rungtynių ir gerų pavyzdžių, kai dalijamės kamuolių, ginamės – tokios rungtynės parodo mums patiems, kad galime gerai žaisti.

– Neseniai sakėte, kad suprantate, jog šioje komandoje nebesate jaunuolis – iš jūsų tikimasi daugiau. Kaip tvarkotės su šia atsakomybe?

– Kaip ir kiekvienam, tos atsakomybės norisi. Vis tiek krepšinis yra malonumas, nori tos atsakomybės, o komanda yra numeris 1. Žinau, ko iš manęs nori treneriai, komandos draugai, bandau žaisti su energija ir daryti tai, ką reikia tą dieną.

– Lyderystę rodyti bandote ir už aikštės, ar rūbinėje yra šnekesnių?

– Vis tiek nesu rūbinės veteranas, bet stengiuosi kalbėti, manau, gal net galiu būti tiltas tarp legionierių ir lietuvių, nes ne vienerius metus gyvenau JAV, kalbu angliškai, galiu pridėti to. Stengiuosi būti pozityvus komandos draugas, lyderystę perduoti per teigiamas emocijas ir padaryti komandžiokus laimingesniais.

– Turite naujų legionierių – kokias „Ryto“ vertybes bandote jiems įskiepyti?

– Šneki rūbinėje, bet geriausiai vis tiek viskas matosi išėjus į pirmas namų rungtynes. Kai tu pamatai mūsų sirgalių palaikymą, kultūrą, nereikia ir daug žodžių, nes matai, kaip žmonės palaiko. Žodžiai ne tiek veikia, kaip matomas palaikymas. Mes pokalbių, žinoma, turime, vis sakome, kad mūsų kaip klubo standartai yra aukšti. Bet sirgaliai puikiai parodo, ko tikisi, ir užsieniečiai tai supranta.

– Ar naujokams reikia kažką pasakoti apie derbį su „Žalgiriu“, ar jiems viskas ir taip aišku?

– Manau, kad jie tikrai žino svarbą, bet mums kaip žaidėjams reikia fokusuotis į sportinę dalį. Visa kita yra labiau sirgaliams, o mums reikia galvoti apie žaidimą. Energijos ir noro netrūks, svarbu, galvos būtų kur reikia ir gerai pasiruoštume.

– Kas bus svarbiausia šiame pirmame sezono derbyje ir ar naštos ant „Ryto“ pečių jaučiama mažiau, atsižvelgus į traumas?

– Nežinau, galima ieškot tų pasiteisinimų, bet manau, kad spaudimas yra visada. Sirgaliai tikisi mūsų 110 proc. atsidavimo, energijos ir kovos, kuri bus sunki. Reikia fokusuotis į tai, ką turime, o ne ko neturime, išeiti su didesne energija nei bet kuriose ankstesnėse rungtynėse.

– Matote vietų, kur „Žalgiris“ gali būti pažeidimas?

– Priklauso, kokia bus jų rotacija, nes žinome, kad pernai buvo situacija, kai mus nugalėjo be starto penketo. Jie dar nedemonstruoja geriausio savo žaidimo, problemų turime ir mes, ir jie, čia daugiau klausimai treneriams, bet bandysime tų silpnų vietų rasti.

– Gal turite kokių linkėjimų ar žinutę Ąžuolui Tubeliui – geram savo bičiuliui?

– Kad man perskambintų, nes skambinu ir neperskambina (Juokiasi).