Savaitės MVP titulą užsitarnavęs T. Digbeu: „Apie „Žalgirį“ kol kas negalvoju“

Praėjusią savaitę „Betsafe-LKL“ padangės vos nesudrebino rimta sensacija – Manto Šerniaus treniruojama Prienų „CBet“ ekipa liko per plauką nuo pergalės prieš lygos favoritą Kauno „Žalgirį“, rezultatu 103:100 laimėjusį po pratęsimo.

Tik nuaidėjus finalinei sirenai varžovų pranašumą pripažinusius prieniškius šiose rungtynėse į priekį vedė 19-metis gynėjas Tomas Digbeu.

Legionierius iš Prancūzijos laikinosios sostinės komandos gynybai kėlė didžiulį galvos skausmą – pelnė 27 taškus (4/10 trit.), po krepšiais sugriebė 11 kamuolių bei atidavė 2 rezultatyvius perdavimus, taip užfiksuodamas 35 balų naudingumą ir užsitikrindamas savaitės MVP titulą.

 

 

 

 

View this post on Instagram

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A post shared by Betsafe LKL (@betsafelkl)

Būtent Kauno ekipa, tikėdamasi, kad T. Digbeu žengs į priekį, jį antrus metus iš eilės paskolino prieniškiams. Kalbėdamas su LKL.lt, T. Digbeu pripažino, kad rungtyniaudamas prieš klubą, kuriam priklauso, jaučia papildomą motyvaciją.

„Taip, tikrai egzistuoja šis faktorius. Žaisdamas su komanda, kuri rungtyniauja Eurolygoje ar Čempionų lygoje, jauti didesnį užsivedimą“, – kalbėjo 199 cm ūgio gynėjas.

Šis sezonas jaunajam talentui yra pirmasis „Betsafe-LKL“ čempionate, tad jo demonstruojami skaičiai, kaip debiutantui, yra solidūs. Per kiek daugiau nei 19 minučių, kurias vidutiniškai praleidžia ant parketo, jis pelno 8,5 taško, atkovoja 2,4 kamuolio ir atlieka 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

Visgi Lietuvoje prancūzas buvo ir pernai, tačiau tąkart sezonas nuo pat pradžių buvo nesėkmingas. Dar rudenį patirta kelio trauma ilgam laikui išėmė jį iš rikiuotės, o gyvenimas toli nuo namų esančiame mažame Lietuvos miestelyje nebuvo labiausiai žavinti mintis.

„Tai buvo nemenkas iššūkis. Nebuvau namie, nežaidžiau krepšinio ir čia nieko neturėjau. Tiesiog treniravausi salėje ir nesijaučiau komfortabiliai“, – sunkų praėjusių metų laikotarpį prisiminė T. Digbeu.

„Tomas yra talentingas krepšininkas, tik jis turi suprasti, kad negali treniruotis taip, kaip prieš atvykstant į Prienus. Jeigu jis ir toliau taip darbuosis, manau, kad bus įdomus krepšininkas, galbūt kitą sezoną sugrįš į „Žalgirį“, – po mačo lūkesčius savo auklėtiniui išreiškė M. Šernius.

Tačiau šiemet Prienų „CBet“ krepšininkas atrodo nusiteikęs kur kas optimistiškiau – sudėtingas etapas padėjo susidėlioti prioritetus ir grįžti į sunkaus darbo kelią. Anot prancūzo, tik išliedamas daug prakaito jis gali tikėtis pasiekti savo svajonę – NBA.

T. Digbeu mintys apie mačą su „Žalgiriu“, sezono startą Prienuose, M. Šerniaus muštrą ir labiausiai tobulintinus dalykus – išsamiame pokalbyje su LKL.lt

– Rungtynių metu pataikėte labai svarbių metimų, o paskutiniuoju galėjote išplėšti antrąjį pratęsimą. Kokios mintys sukosi galvoje lemiamomis mačo minutėmis?

– Treneris pasitikėjo manimi, žaidžiau daugiau nei 30 minučių, todėl jis automatiškai braižė derinius ir man. Aš mėgstu tokius momentus. Noriu tuo metu turėti kamuolį ir mesti metimus. Paskutinėje atakoje mes nesupratome vieni kitų, galėjome susikurti geresnį metimą ir išplėšti dar vieną pratęsimą.

– Kiek daug sveikinimo su puikiu asmeniniu pasirodymu žinučių sulaukėte po rungtynių?

– Labai daug. Rašė ir žmonės, kuriuos pažįstu, ir dar labai daug nežinomų žmonių. Visad smagu sulaukti tokių žinučių už gerą žaidimą. Visgi mes nelaimėjome, todėl nebuvau visiškai patenkintas.

– Kol kas žaidžiate solidų sezono startą Prienuose, kur turite savo rolę ir gaunate nemažai minučių. Kaip svarbu jums yra jaustis įtrauktam į komandos žaidimą ir būti atsakingam už jos rezultatus?

– Mes bandome kiekvienas rungtynes žaisti kaip komanda. Manau, kad pradžioje nežaidėme taip. Kiekvienose rungtynėse vis geriau pažįstame vieni kitus, todėl tikiu, kad netrukus dar labiau pagerinsime savo žaidimą. Turime talento būti geri šioje lygoje.

– Tai jums yra jau antrieji metai Lietuvoje, kaip apibūdintumėte savo patirtį čia?

– Pernai buvau traumuotas, todėl negalėjau žaisti ir pažinti lygos. Šiemet jau galiu save čia išsibandyti ir jau spėjau suprasti, kad jauniems žaidėjams „Betsafe-LKL“ yra labai gera lyga. Krepšinis pas jus yra pati populiariausia sporto šaka, todėl labai smagu žaisti čia, Lietuvoje.

– Pirmaisiais jūsų metais čia buvo nemažai kalbų, kad galite būti nepatenkintas buvimu Prienuose. Ką galėtumėte pasakyti apie tą laikotarpį? Galbūt jūsų požiūris nuo to laiko pasikeitė?

– Pernai buvo sunku, bet patyręs traumą ir praleidęs nemažai laiko apmąstymuose, šiemet jau jaučiuosi brandesnis. Supratau, kad „CBet“ duos man galimybę žaisti komandoje. Tą įvertinau ir pradėjau sunkiai dirbti.

– Kokios pagrindinės priežastys nulėmė jūsų pasilikimą Lietuvoje?

– Pažadėtų minučių nebuvo. Pirmą šio sezono savaitę praleidau su „Žalgiriu“, o vėliau išvykau savaitės trukmės išsibandymui Prienuose, po kurio turėjo paaiškėti, ar lieku ten. Pasirodžiau gerai, todėl pasilikau.

– Jūsų tėvas taip pat buvo puikus žaidėjas. Kiek daug įtraukiate jį į savo sprendimų priėjimimą?

– Įtraukiu jį daug. Jei turiu klausimų, nežinau, kur žaisti ar ką daryti sunkiose situacijose, paklausiu jo. Jis turi daug patirties ir gali suteikti naudingų patarimų.

– Iki pat sezono starto turėjote nemažai laiko tobulėjimui. Kaip praleidote šį neįprastai ilgą tarpsezonį?

– Buvau karantine Ispanijoje du mėnesius. Per tą laiką treniravausi tik su svarmenimis, nes dar negalėjau bėgioti. Vasarą dirbau salėje su krepšinio treneriu – visą tą laiką praleidau treniruodamasis. Koncentravausi į metimo tobulinimą, nes mano kelis dar nebuvo pilnai sugijęs. Daug mėčiau, o kai atsigavau šimtu procentų, mėginau į metimo tobulinimą įtraukti ir kojas.

– Kiek daug sezono metu bendraujate su „Žalgirio“ atstovais? Ar sulaukiate iš jų dėmesio žaisdamas Prienuose?

– Tai labiau mano agentų darbas. Jie pasako, jei kažkas negerai arba yra apie ką pakalbėti. Pats tiesiogiai su jais nekontaktuoju.

– Komandą treniruoja jaunas treneris M. Šernius. Kaip apibūdintumėte savo santykius su šiuo specialistu? Kiek smarkiai jis jus stumia į priekį ir padeda tobulėti?

– Jis man padeda labai daug, kartais man sako daugiau pastabų nei kitiems, tai parodo, kad jam rūpiu. Kartais jis būna griežtas, bet tai yra krepšinis, aš priimu informaciją ir stengiuosi dirbti dar sunkiau.

– Jau spėjote patekti į savaitęs ekipą, o jūsų dėjimas rungtynėse su Klaipėdos
„Neptūnu“ tapo gražiausiu spalio mėnesio epizodu. Atrodo, kad aikštėje labai pasitikite savo jėgomis. Iš kur tai kyla?

– Pasitikėjimas savimi kyla iš manęs paties – tai yra tiesiog mano žaidimas, aš mėginu padaryti viską, ką galiu, parodyti, ką moku. Nemanau, kad tai kyla iš kažkur kitur.

– Kokius žaidimo aspektus dar norėtumėte patobulinti, kad aikštėje jaustumėtės dar užtikrinčiau?

– Noriu dar labiau patobulinti metimą, tai man labai padėtų tapti geresniu žaidėju.

– Europoje esate laikomas aukšto lygio talentu. Koks jūsų ilgalaikis tikslas? NBA, Eurolyga, pasiekimai su nacionaline Prancūzijos ekipa?

– Mano tikslas yra NBA. Bandau šio tikslo siekti. Treneris suteikia man galimybių čia žaisti ir už tai jam esu dėkingas. Kol kas apie „Žalgirį“ negalvoju, viskas priklausys nuo manęs – ar būsiu pakankamai geras ir pasiruošęs tam. „Žalgiryje“ daug puikių trenerių, kurie gali man padėti – tai man irgi yra galimybė.

Apie nacionalinę ekipą negalvoju, vasaromis mėgstu nuvykti į daug skirtingų vietų, treniruotis su skirtingais treneriais ir žaidėjais. Jei tokia galimybė atsirastų, galbūt, bet dabar tiesiog noriu treniruotis.